kubinių metrų 2020 metais.
Atranda naujas rinkas
Varėnos miškų urėdijos miškų urėdas Tomas Bazevičius teigė, kad biokuro paklausa urėdijoje skųstis negali. 2013 metų pirmą pusmetį urėdija su biokuro gamintojais buvo sudariusi dvi pusmetines ir vieną trumpalaikę sutartį 2600 kietmetrių kirtimo atliekoms parduoti. 2014 metais buvo sudaryta viena ilgalaikė, trys pusmetinės ir dvi trumpalaikės kirtimo atliekų, kaip žaliavos skiedrų gamybai, pardavimo sutartys. Iš viso urėdija 2014 metais pardavė 3555 kietmetrius kirtimo atliekų.
2015 metais Varėnos miškų urėdija energijos išteklių biržoje „Baltpool“ yra sudariusi vieną ilgalaikę, vieną trumpalaikę ir vieną pusmetinę sutartis 2610 kietmetrių kirtimo atliekų, kaip žaliavai skiedrų gamybai parduoti. Ji nuolat teikia siūlymų ir AMEPS sistemoje dėl kirtimo atliekų pardavimo, ir biržoje „Baltpool“ dėl skiedrų tiekimo. Dalyvauti „Baltpool“ biržoje yra paskirti atsakingi apmokyti asmenys. Pasak jų, sudaryti sandorius energijos išteklių biržoje nėra sudėtinga.
„Yra ir tokių pirkėjų, kurie pusmetiniuose ir trumpalaikiuose aukcionuose buvo įsigiję kirtimo atliekų, tačiau vėliau atsisakė jas pirkti neva dėl per didelės kainos. Tokiems pirkėjams skaičiuojamos baudos“, – sakė miškų urėdas T. Bazevičius.
Anot jo, tokie atvejai nereiškia, kad neverta dalyvauti energijos išteklių biržoje. Priešingai – miškų urėdas mato daug privalumų, nes atsirado naujų rinkų realizuoti kirtimo atliekas ir malkinę medieną.
„Energijos išteklių biržoje sėkmę daugiausia lemia atstumas nuo urėdijos kirtaviečių ar malkinės medienos sandėlio iki katilinės. Taip pat svarbi kirtimo atliekų ar malkinės medienos rinkos kaina. Mes samdome rangovą biokuro gamybai ir transportavimui iki katilinės – savo technikos biokurui gaminti ar transportuoti kol kas neplanuojame įsigyti“, – sakė T. Bazevičius.
Kirtimo atliekos dažniausiai yra ruošiamos šiltuoju metų laiku, iki šildymo sezono likus 2–3 mėnesiams. Varėnos miškų urėdijoje biokuro žaliavai laikyti yra skirtos specialios aikštelės, jos įrengtos vadovaujantis biokuro žaliavos iš miško kirtimo atliekų paruošimo, sandėliavimo ir priešgaisrine apsaugos tvarka. Vieta žaliavai laikyti irgi parenkama vadovaujantis patvirtinta tvarka. Numatyta, kad biokuro žaliava iš miško kirtimo atliekų turi būti sandėliuojama ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o dengta specialiu popieriumi – ne ilgiau kaip 7 mėnesius.
Varėnos miškų urėdijos miškų urėdas T. Bazevičius teigė, kad urėdijoje sąlygos kirtimo atliekoms ruošti nėra labai dėkingos. Jų negalima paimti iš 38 proc. augaviečių visame urėdijos valstybinių miškų plote. Vienur augavietės labai nederlingos (27,7 proc.), kitur – užmirkusios (1,5 proc.), dar kitur – pelkėtos (8,3 proc.) ar šlaitinės (0,5 proc.). Taip pat urėdijoje 81 proc. miškų yra didelio degamumo, teritorijoje yra daug rekreacinių objektų, kur lankosi daug žmonių. Visa tai apsunkina darbus ruošiant kirtimo atliekas. Nepaisant to, 2015 metais Varėnos miškų urėdija biokuro gamybai yra įsipareigojusi paruošti 4200 kietmetrių kirtimo atliekų.
„Sunku pasakyti, ar dabar palankiausias laikas pirkti biokurą – galbūt šilumos tiekėjai žino teisingesnį atsakymą. Žinoma, šiuo metu kirtimo atliekų ir malkinės medienos biokurui gaminti žaliavos kaina yra kritusi apie 20 proc.
