Kauno miškų urėdija tokį žvyrą turi pirkti. Urėdijos teritorijoje veikia mažasis karjeras, tačiau jis, anot S. Lazausko, baigia išsekti, be to, šiame karjere esantis smulkus žvyras su priesmėliu nėra labai tinkamas keliams. Jau dabar miškininkai suka galvą, iš kur apskritai ateityje reikės gauti žvyro.
„Jei žvyrą reikės nuolat pirkti, išlaidos kelių priežiūrai ir remontui dar padidės. Mums svarbu atidaryti didįjį karjerą, kuris užtikrintų reikiamą žvyro kiekį, tačiau jau spėjome sulaukti priekaištų, esą neracionaliai naudotume žvyrą. Galbūt tokios pozicijos laikomasi dėl konkurencijos su statybininkais?“ – svarstė miškininkas.
Mokesčio nauda neabejoja
Miško kelių priežiūros problemą, tikimasi, bent iš dalies išspręstų planuojamas įvesti naujas 5 proc. pajamų mokestis privačių miškų savininkams už parduotą medieną ir nukirstą mišką. S. Lazauskas sakė pritariantis nuomonei, kad ir miškų urėdijos, ir privačios įmonės, užsiimančios ūkine miškų veikla, dirbtų vienodomis sąlygomis. Nustatytas mokestis, jo nuomone, galėtų padėti bent iš dalies spręsti miškų urėdijas diskriminuojančio apmokestinimo problemą, taip pat miško kelių tvarkymo sunkumus. „Mes dirbame daug sudėtingesnėmis sąlygomis nei privačių miškų savininkai – nuo gautų pajamų į valstybės biudžetą sumokame 44 proc. mokesčių. Dėl ant pečių vis didesniu svoriu užgulančių mokesčių negalime pakankamai lėšų skirti miško keliams tvarkyti, prižiūrėti, ir situacija tik blogėja“, – komentavo miškininkas.
Urėdijos nuo šių metų aktyviai įsitraukė į biokuro gamybos rinką – organizuoja skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų. Tuomet pagamintas skiedras tieks energijos išteklių biržai BALTPOOL. Kauno urėdija, kaip ir kitos, irgi privalo sukaupti tam tikrą medienos rezervą skiedros gamybai. Kelias, norint pasiekti medienos skiedras, bet kuriuo metu turi būti pravažiuojamas, taigi labai tvirtas. „O mūsų keliai tokie nėra. Jiems reikalinga daugiau priežiūros“, – argumentavo miškininkas.
Nepalankią miškininkams žiemą uždaryti visus miško kelius ir taip apsaugoti nuo sugadinimo irgi neįmanoma – urėdija privalo vykdyti įsipareigojimus medienos pirkėjams. Kartais šią tenka paimti iš kirtaviečių, kur apskritai nėra jokio privažiavimo, o tai, S. Lazausko teigimu, dar labiau apsunkina ir taip nelengvą miškininkų darbą. „Kai žiemą nepašąla, keliai tampa sunkiai pravažiuojami, todėl laiku įvykdyti sutartis labai sunku. Jose išimčių dėl nepalankių gamtinių sąlygų nenumatyta“, – apgailestavo S. Lazauskas.
Būtina suvienodinti sąlygas
Medieną privačių miškų savininkai ir urėdijos parduoda nelygiavertėmis sąlygomis. Jas, miškininko teigimu, būtina suvienodinti. „Jei vienas sumoka 15 proc. mokesčių daugiau nei kitas, kaip galima lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje, medieną parduodant vienodomis kainomis?“ – svarstė pašnekovas.
Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Kovalčikas urėdijos teritorijoje esančių kelių būklę apibūdino trumpai: keliai, kuriems tiesti naudotas geros kokybės žvyras, yra normalios būklės, ir tokie ypač saugomi. Tokių kelių yra Vilkijos, Padauguvos, Vytėnų girininkijose.
„Miško keliams, tiesiamiems per klampynes, pelkėtas vietas, reikia kur kas daugiau statybinių medžiagų nei įprastai. Kad turėtum gerus kelius, juos reikia nuolat atnaujinti, naudoti gerą žvyrą“, – aiškino E. Kovalčikas.
Generalinės miškų urėdijos duomenimis, miškų urėdijų valstybiniuose miškuose yra apie 24 tūkst. kilometrų vietos reikšmės vidaus miško kelių, kurie naudojami miško sodinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos ir rekreacinių objektų įrengimo bei tvarkymo darbams atlikti, taip pat miškų ūkio gamybinei veiklai organizuoti, vietos gyventojų susisiekimui ir kitoms reikmėms.
2012 metais miškų urėdijos savo lėšomis nutiesė ir rekonstravo 18,4 kilometro, suremontavo daugiau kaip 347 tūkst. kilometrų, atliko priežiūros darbus 13,5 tūkst. kilometrų miško kelių, suremontavo 4 tiltus. Miško keliams tiesti, taisyti ir tiltų remontui iš viso panaudota 21,8 mln. litų miškų urėdijų lėšų. 2012 metais KPPP lėšomis – 5 mln. litų – miškų urėdijose nutiesta 14,9 kilometro, rekonstruota 13,9, suremontuota 125 kilometrai miško kelių.
