Nors šlapesni ir lapuočių gausesni Raseinių urėdijos miškai diktuoja sudėtingas medienos gamybos sąlygas, valstybės įmonė sugeba dirbti efektyviai ir pelningai. Tokius veiklos rezultatus lemia ne tik miškininkų profesionalumas, bet ir kompleksas priemonių, kurios mažina sąnaudas, lengvina darbą ir tausoja žmogiškuosius išteklius.
Nauji iššūkiai – biokuro gamyba
Raseinių miškų urėdijos kontroliuojamoje teritorijoje yra daugiau kaip 42 tūkst. hektarų miškų, iš jų 19,5 tūkst. – valstybinės reikšmės, 18,3 tūkst. hektarų – privatūs, o 4 tūkst. – rezervuoti privatizavimui miškai. Didžiausi miškų masyvai – Jurbarko rajone esantis Šimkaičių miškas (beveik 3 tūkst. hektarų ploto) ir Raseinių rajone nusidriekęs Blinstrubiškių miškas (2,2 tūkst. hektarų ploto). Miškus administruoja Birbiliškės, Padubysio, Paliepių, Pikčiūnų, Šimkaičių, Vadžgirio, Viduklės girininkijos.
Didžiausią Raseinių urėdijos medynų dalį sudaro beržynai (34 proc.), eglynai (30 proc.) ir juodalksnynai (18 proc.). Valstybės įmonės valdomos teritorijos miškingumas siekia 24,1 proc., vidutinis medynų amžius – 44 metai.
Raseinių urėdijos miškų urėdo Antano Kilčausko teigimu, 2013-aisiais pagrindiniais kirtimais buvo iškirsta 300 hektarų, arba 59,9 tūkst. kubinių metrų, medienos, iš jų neplynai – 19 proc. ploto. Tarpiniais kirtimais iškirsta 31,1 tūkst. kubinių metrų, iš jų rinktiniais sanitariniais kirtimais – 18,3 tūkst. kubinių metrų, pardavus nenukirstu mišku, kiti naudotojai pasigamino 14 tūkst. kubinių metrų likvidinės medienos, iš jų – 11 tūkst. kubinių metrų rinktinais sanitariniais kirtimais. Parduota beveik 70 tūkst. kubinių metrų pagamintos medienos.
„Gaminti biokurą ir juo prekiauti pradėsime šiais metais per energijos išteklių biržą „Baltpool“. Planuojame parduoti apie 1,2 tūkst. kubinių metrų produkcijos“, – skaičiavo urėdijos vadovas.
Kasmet auginama 5 mln. sodmenų
Nors urėdijas maitina medienos produkcija, kalbėdami apie savo darbus miškininkai pirmiausia džiaugiasi ne kirtimais, o tuo, ką išaugina. Reikia nemažai pastangų, kad miškai būtų produktyvūs, džiugintų akį, o juose augantys medžiai būtų stiprūs ir nebijotų stipresnių audrų.
2013 metais urėdijoje atkurtas 191 hektaras miškų. Iš jų želdinimu – 149,9, žėlimu – 41,1 hektaro. Naujų miškų įveista 12,2 hektaro. Vykdant ąžuolynų plotų didinimo užduotis praėjusiais metais atkurta 15,9 hektaro ąžuolynų.
Urėdija turi dvi eglės sėklines plantacijas: Padubysio girininkijoje – 7,25, o Paliepių girininkijoje – 4,96 hektaro ploto, taip pat šešis sėklinius medynus: du juodalksnio Birbiliškės girininkijoje (13,1 ir 16,4 hektaro ploto), po vieną beržo – Viduklės girininkijoje (5,5 hektaro), ąžuolo – Viduklės girininkijoje (10,2 hektaro), maumedžio – Paliepių girininkijoje (1,8 hektaro) ir liepos – Paliepių girininkijoje (7 hektarai).
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius imta steigti genetinius draustinius – urėdijoje jų yra keturi: 1992 metais Viduklės girininkijoje įkurtas pušies (16,2 hektaro), o Paliepių girininkijoje – ąžuolo (14,5 hektaro), 1995 metais Šimkaičių girininkijoje – beržo (7,4 hektaro), juodalksnio (11,7 hektaro).
Bendras urėdijoje esančio Žaiginio medelyno plotas siekia 33 hektarus, jame kasmet auginama apie 5 mln. sodmenų.
2013 metais įmonė gerokai atnaujino autotechnikos ūkį, įdiegė pažangias technologijas. Įsigytas ratinis traktorius, savikrovė priekaba, greideris, buldozeris-sniego valytuvas, 3 lengvieji krovininiai automobiliai, kompiuterinė technika bei kiti įrengimai. Praėjusiais metais taip pat baigta Viduklės girininkijos administracinio pastato renovacija. Iš viso investicijoms skirta 1 mln. 114 tūkst. litų.
Medienos produkcijai ruošti naudojama moderni technika.
