Prieš įveisdami mišką miškininkai pirmiausia tinkamai paruošia plotą: iškerta pavienius medžius, krūmus, paruošia dirvą. Kad būtų apsisaugota nuo kenkėjo – šakninės pintainės – dėl kurios džiūva dirbamose žemėse pasodinti spygliuočiai medžiai, urėdijoje įveisiamuose plotuose ne mažiau kaip 80 proc. sodinama lapuočių medžių rūšių. 2013 metais čia įveista 12,3 hektaro naujų miškų.
Tauragės miškų urėdijoje – maždaug 307 hektarai ąžuolynų. Kasmet numatyta atkurti dar po 20 hektarų. 2013 metais buvusių drebulynų kirtavietėse atkurtas 15,7 hektaro plotas – jis užsodintas ąžuolais, dar 13,4 hektaro plote 30 proc. visų medynų – irgi ąžuolai. Jaunuolynų ugdymo kirtimais suformuotas 1,9 hektaro ąžuolynų plotas. Pasodinta 84 tūkst. dvimečio ąžuolo sėjinukų. Tvoromis aptverta 12,8 hektaro ąžuolynų. Likusiuose plotuose pasodinti ąžuoliukai apsaugoti individualiomis priemonėmis.
Miškininkų dėmesio lankytojai nestokoja
Urėdija didelį dėmesį skiria rekreacinių objektų įrengimui, jų priežiūrai, švaros ir tvarkos palaikymui gausiai poilsiautojų lankomose teritorijose, kultūros paveldo objektų saugojimui.
Daugiausia rekreacijos objektų – vaizdingose ir rekreaciniu požiūriu patraukliose Tauragės miškų urėdijos teritorijose (Balskų, Šilinės, Pagramančio, Tauragės girininkijose). Iš viso urėdijoje 61 rekreacijos objektas: 28 atokvėpio vietos, 24 poilsiavietės ir t. t.
Rekreacinius objektus miškininkai įprastai įrengia ir prižiūri bendradarbiaudami su saugomų teritorijų direkcijomis: kartu pasiskirsto atitinkamus priežiūros bei tvarkymo darbus ir numato reikalingas lėšas.
Pajamų už rekreacinę veiklą urėdija negauna, tačiau, anot Tauragės miškų urėdijos urėdo Roberto Piečios, daug svarbiau, kad gyventojai daugiau žinotų apie vertingiausias ir vaizdingiausias Lietuvos vietas, jas pažintų, gautų išsamią informaciją ir suvoktų jų teikiamą naudą.
Urėdijos teritorijoje yra skirtingo dydžio ežerų, įvairių pelkių, saugomų teritorijų. Miškų masyvuose dalį medynų užima pušynai. Daugiausia jų yra Šilinės, Eičių ir Tauragės girininkijose. Nedidelis atstumas nuo miesto ir gerai išplėtotas kelių tinklas sudaro palankias sąlygas lengvai pasiekti lankomas teritorijas, pritraukia daug poilsiautojų iš įvairiausių Lietuvos vietų. Rekreacijos objektams prižiūrėti ir atnaujinti 2012 metais urėdija skyrė 126,5 tūkst., o 2013-aisiais –122,5 tūkst. litų.
Žinomiausi ir lankomiausi rekreaciniai objektai – Lakštingalų slėnis Pagramančio girininkijoje ir Miškininko pastogė Šilinės girininkijoje. 2011 metais pasinaudojus Europos Sąjungos parama (280 tūkst. litų) šiuodu objektus pavyko atnaujinti.
Vis dėlto rekreacinių objektų atnaujinimas ir priežiūra reikalauja nemažai pačios urėdijos lėšų. Praėjusiais metais Lakštingalų slėnyje miškininkų pastangomis renovuota vasaros estrada. Tam skirta 100 tūkst. litų. Mat senoji pastatyta prieš trisdešimt metų ir jau buvo avarinės būklės. Šiemet atnaujinta poilsiavietė Pužiškės girininkijoje ir atstatytas partizanų Jūros būrio bunkeris Pagramančio girininkijoje.
Miškininkai pamažu atnaujina girininkijų miškų užrašus, matomiausiose vietose pastatė įspėjamuosius ženklus.
Daug lankytojų sulaukia dviračių takas Tauragės girininkijos miške ir Plynosios pažintinis takas Balskų girininkijoje.
