Šiame straipsnyje skaitykite:

• Kodėl temperatūra miestuose sparčiai kyla?
• Žaliosios erdvės – fizinei ir emocinei miestiečių sveikatai.
• Kaip projektuotojai gali prisidėti prie miestų mikroklimato gerinimo?

Auganti potvynių rizika, karščio salos efektas ir oro tarša – tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikiniai miestai didėjant gyventojų skaičiui. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai slypi ne tik technologijose ar kaip išmintingai panaudoti gamtos išteklius – architektūra gali vaidinti esminį vaidmenį siekiant pagerinti gyvenimo miestuose kokybę.

Architektų studijos OKRA (Nyderlandai) partneris, kraštovaizdžio dizaineris Tomas Wiertsas pasakoja, kad kasdienį šios šalies architektų darbą jau dabar formuoja globaliniai iššūkiai, o viena pagrindinių darbotvarkės temų – „gyvenimas su vandeniu“.

Lietaus vandenį naudoja per sausrą

Nyderlandai yra vieni lyderių tvarių miestų planavime, įgyvendindami įvairius sprendimus, kad miestai būtų ekologiškesni. Vienas pavyzdžių yra „sponge city“ (angl. miestas-kempinė) principas, kuris taikomas Amsterdame ir kituose miestuose. 

Kaip pasakoja inžinerinių vandens surinkimo ir apdorojimo sistemų platintojos UAB „Aco Nordic“ vadybininkas Marius Slabada, ši praktika apima:

• Lietaus vandens surinkimą nuo stogų, gatvių ir kitų miesto paviršių;
• Natūralų arba techninį vandens valymą;
• Vandens laikymą po žeme ar specialiuose rezervuaruose;
• Naudojimą miesto žaliosioms erdvėms, pavyzdžiui, medžiams ir parkams drėkinti

„Tačiau tai daroma išmanesniu būdu. Prie medžių grunto privedami davikliai, kurie matuoja, ar gruntas yra sausas. Laistant automatiniu būdu išlaikomos maksimaliai komfortiškos sąlygos želdiniams. Lietuvoje labiau akcentuojama į vandens išlaikymą, kad būtų galima absorbuoti didesnius kritulius“, – priduria M. Slabada. 

Vienas garsiausių pavyzdžių yra Roterdamo mieste įgyvendinti projektai, kur vandens perteklius kaupiamas specialiuose požeminiuose rezervuaruose ir vėliau naudojamas sausros metu.

„Europoje vis dažnesnės tiek užsitęsusios sausros, tiek stiprūs lietūs, o tai kelia iššūkių vandentvarkai, – tikina T. Wiertsas. – Be to, stebime spartų gamtinės įvairovės nykimą. Šiuo metu esame kryžkelėje – jei nesikeisime dabar, ateityje laukia dar sudėtingesnė situacija. Turime veikti nedelsiant“.

Anot jo, pagrindinės su klimatu susijusios grėsmės Europos miestams šiandien yra šios:

• Potvynių rizika (sukeltų lietaus ir upių);
• Karščio salos efektas (dėl augančio gyventojų skaičiaus);
• Oro tarša (dėl intensyvėjančio eismo).

„Turėtume daugiau dėmesio skirti medžių sodinimui, biologinės įvairovės erdvių kūrimui, kur žmonės ir gamta gyventų vienoje sistemoje, stiprindami vieni kitus. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys arčiau žaliosios infrastruktūros, yra mažiau vieniši, turi geresnę fizinę ir psichinę sveikatą“, – sako T. Wiertsas.

Temperatūra miestuose kyla

Studijos „Bauland“ partnerė ir kraštovaizdžio architektė, „Vilnius Tech“ lektorė Agnė Dailidaitė mano, kad miestų mikroklimato planavimas yra puikus įrankis stengiantis mažinti globalinio atšilimo poveikį miesto gyvenimo gerovei bei gyventojų sveikatai. 

Kraštovaizdžio architektė išskiria kelis pagrindinius mikroklimatą miestuose formuojančius veiksnius:

• Reljefas (kalvos sulaiko saulės šilumą, todėl jų pietiniai šlaitai gali būti šiltesni, o slėniuose dažniau kaupiasi šaltas oras);
• Augalija (miškai mažina temperatūrą, didina oro drėgmę ir mažina vėjo greitį, žolės ir krūmai gali vėsinti orą, sulaikyti drėgmę);
• Vandens telkiniai (vėsina orą ir didina oro drėgmę);
• Dirvožemis (tamsesni dirvožemiai greičiau įkaista nei šviesūs);
• Vėjas (dinamiškas veiksnys, nuolat keičiantis mikroklimatą). 

Lektorės teigimu, stichiška urbanizacija ir pastatų tankumas yra pagrindinės priežastys, kodėl temperatūra miestuose kyla.

„Svarbu atsižvelgti į užstatymo intensyvumą, kad planuojant miestus būtų kreipiamas dėmesys į pastato vietą, vėjo srautus. Mūsų visų sąmoningumas daro įtaką miesto mikroklimatui, tačiau projektuotojai gali nulemti, ar pastatai projektuojami tvariai, įtraukiant viešąsias erdves“, – sako A. Dailidaitė.

UAB „Milsa“ vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas pastebi, kad tinkamai parengtos statybinės medžiagos taip pat gali prisidėti prie temperatūros miestuose mažinimo. Pavyzdžiui, viešosiose erdvėse naudojamas natūralus akmuo, ypač šviesių atspalvių, atspindi daugiau saulės spindulių nei asfaltas ar betonas, todėl mažiau įkaista.

„Natūralaus akmens dangos pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu oro ir mechaniniams poveikiams, patvarumu, mažesniais priežiūros kaštais ir termoreguliacija. Be tinkamų statybinių medžiagų negalima sukurti tvaraus ir ilgaamžio miesto“, – priduria M. Verbickas.

Jo teigimu, tvarias statybines medžiagas galima atskirti pagal šiuos pagrindinius kriterijus:

• Aukštas energinis efektyvumas;
• Naudojama mažai energijos gamyboje;
• Ilgaamžiškumas;
• Perdirbimo galimybės.

Taršą skleidžia net šviesa

Šviesos tarša miestuose – ne visuomet pabrėžiama, tačiau taip pat didelė problema, trikdanti natūralų žmonių ir gyvūnų biologinį ritmą, sukelianti miego sutrikimus ir kenkianti ekosistemoms. Per didelis dirbtinis apšvietimas taip pat didina energijos suvartojimą ir prisideda prie klimato kaitos.

Erdvių technologijų diegimo UAB „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza teigia, kad apšvietimas turi ekologinių niuansų, į kuriuos svarbu atsižvelgti kuriant gerą miestų mikroklimatą.

„Miestai turi tam tikras erdves, kurias galima apšviesti. Pirma, tai takai ir judėjimo zonos. Jų apšvietimas turi normatyvinius sprendinius, nuo kurių nėra daug galimybių nukrypti. Tačiau taip pat galime apšviesti augalus, kurie gali tapti šviesos šaltiniu, pastatų fasadus, tiltus, mažąją architektūrą bei dekoratyvinius elementus“, – pasakoja A. Kleiza.

Anot jo, vien laikantis privalomų apšvietimo normatyvų, miesto erdvės išlieka funkcionalios, tačiau praranda potencialą tapti jaukesnėmis ir vizualiai patrauklesnėmis. Tinkamai suplanuotas apšvietimas sukuria atmosferą, kuri skatina žmones leisti daugiau laiko viešosiose erdvėse, prisidedant prie miesto gyvybingumo.

„Apšvietus augalus, gauname žymiai malonesnę erdvę. Miesto, ypač centrinės dalies, apšvietimui taip pat svarbu, kad pastatų fasadai taptų šviesos šaltiniais“, – priduria įmonės vadovas.

Straipsnis parengtas pagal 2025 m. kovo 14-ąją vykusį tiesiogiai internetu transliuotą vebinarą „Miesto erdvės mikroklimatas: technologijos ir gamta“. Vebinaro metu pranešimus skaitė architektų studijos OKRA (Nyderlandai) partneris, kraštovaizdžio dizaineris Tomas Wiertsas, „Bauland“ partnerė ir kraštovaizdžio architektė, „Vilnius Tech“ lektorė Agnė Dailidaitė, UAB „Milsa“ vykdantysis direktorius Mindaugas Verbickas, UAB „Aco Nordic“ vadybininkas Marius Slabada, UAB „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza.