Niekaip negalime užbaigti Nacionalinio stadiono, kurio statyba tampa nacionaline gėda. Likę nebaigti darbai tiesiant vakarinį aplinkkelį. Nesujungtos aplinkkelio perkirstos gatvės, nenutiesti šalia jo būtini šalutiniai keliai. Tačiau neturint pakankamai lėšų ir neišnagrinėjus pačių geriausių techninių sprendimų bei finansinių galimybių, skubama pradėti tiesti Šiaurinę gatvę.

Šiaurinės gatvės statybos galimi du techniniai sprendimai: statyti kaip Vakarinį aplinkkelį iš karto su estakadomis ir viadukais arba tunelyje, žemės paviršių paliekant laisvą socialinei infrastruktūrai vystyti.

Pirmuoju atveju rezultatas aiškus: miesto šiaurinė dalis bus atkirsta nuo likusio miesto dalies. Esamų mikrorajonų gyventojai turės problem tarpusavyje susisiekti, pasinaudoti kitoje gatvės pusėje likusia socialine infrastruktūra bei turės kęsti automobilių keliamą triukšmą.

Panagrinėkime Šiaurinės gatvės įrengimą tunelyje. Tunelio statyba kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir gatvės statybai ir aukštos įtampos trasoms rezervuota žemė. Galima pasinaudoti vokiečių patirtimi, kurie panašiu atveju įrengė ir metro trasą Berlyne.

Racionaliausia, jei Vilniaus valdžia Šiaurinės gatvės statybą atiduotų verslo visuomenei, o pati pasiliktų tik organizacinį darbą.

Statant Šiaurinę gatvę viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principu, miesto valdžiai tektų pasirūpinti tik žemės gatvės tiesimui įteisinimu. Pagal VPSP sutartį už suteiktą galimybę šioje teritorijoje vystyti verslą, verslas įrengtų reikalingus tunelius ir kitą transporto infrastruktūrą.

Skaičiavimai rodo, kad virš planuojamos gatvės tunelyje privatus verslas turėtų galimybę sukurti 1,5 milijardo eurų vertės socialinę infrastruktūrą. Ši veikla duotų apie 700 milijonus eurų įplaukų į biudžetą. Tokios apimties objektas gali dominti ir užsienio investuotojus.

Koks techninis ir organizacinis Šiaurinės gatvės statybos būdas bus pasirinktas, parodys laikas. Iš šio pasirinkimo bus galima spręsti apie miesto administracijos kompetencijos lygį ir kiek miesto visuomenė suinteresuota bei pajėgi įtakoti savo rinktos valdžios priimamus sprendimus.

Statybos virš tunelių patirtį mes jau turime. Dar virš sovietmečiu pastatyto Geležinio Vilko gatvės tunelio stovi įvairios paskirties pastatai.

Turime ir visuomenės poveikio valdžiai patirtį, kai Gudelių gyventojai neleido jų kvartalo atskirti nuo miesto ir privertė valdžią tam tikroje vakarinio aplinkkelio dalyje įrengti tunelį.

Reikia manyti, kad Justiniškių, Šeškinės, Fabijoniškių bei kolektyvinių sodų, kurių teritoriją kirs Šiaurinė gatvė, gyventojai pareikš savo nuomonę dėl šios gatvės statybų būdo.

„Metro sąjūdžio“ inf.