Daugelį metų „Metro sąjūdis“ analizavo nedidelio Prancūzijos Reno miesto pavyzdį. Čia irgi ilgai diskutuota, kol pagaliau priimtas sprendimas įrengti metropoliteną. Prancūzų skaičiavimais, pirmasis projekto etapas atsipirko per dešimt metų ir dabar planuojamos bei įrengiamos naujos linijos.

Apie alternatyvas galvota
Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilas metro idėją pavadino žavia, tačiau abejoja, ar jai lemta išsipildyti.
„Mano nuomone, metro projektą įgyvendinti itin brangu tuose miestuose, kuriuose gyventojų tankis yra mažas. Šiandien gyventojų tankiu Lietuvos miestai 3–5 kartus nusileidžia Europos didmiesčiams, kuriuose veikia metro. Tačiau yra kita problema. Kol Lietuvos didmiesčių žiedinės savivaldybės toleruos nekoordinuotą plėtrą, tol Klaipėda ar Vilnius turės sutelkti dėmesį į išsibarsčiusių priemiesčių aprūpinimą transportu, užuot galėję konsoliduoti pinigus efektyviems metro ar tramvajaus sprendimams“, – sakė S. Gentvilas.
Jis priminė, kad prieš kurį laiką Klaipėdoje buvo svarstyta tramvajaus įrengimo galimybė. S. Gentvilo nuomone, vienos metro arba tramvajaus linijos aprėptis būtų didelė – miestas tam yra itin dėkingas dėl savo pailgos formos. Tačiau konkrečių žingsnių dėl naujos transporto rūšies nebuvo imtasi.
„Turime bene geriausiai veikiančią viešojo transporto sistemą tarp Baltijos šalių miestų. Tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia kelionių viešuoju transportu – apie 224. Vadinasi, miesto gyventojai intensyviai naudojasi esama sistema, ir didelės investicijos į naują transporto rūšį vargu ar pritrauktų naujų viešojo transporto vartotojų. Kur kas didesnis iššūkis Klaipėdai – spręsti mažo tankumo priemiesčių gyvenviečių transporto klausimą. Būtent užmiesčio gyventojų automobiliai sukelia spūsčių įvažiuojant į miestą ir pačiame mieste. Šių gyventojų persodinimo į viešąjį transportą klausimo metro tikrai neišspręs dėl iš dalies mažo gyventojų tankio tose gyvenvietėse ir didelių atstumų“, – teigė Klaipėdos miesto mero patarėjas.