Šiandien kaip niekad anksčiau skaitmeniniams įrankiams ir virtualiajai realybei (VR) įsiliejant į kūrybos procesą, mūsų aplinka įgauna naują dimensiją, o interjero projektai virsta metaerdve, kurioje susipina materialumas ir skaitmeninė patirtis. Architektai ir interjero dizaineriai šiandien susiduria su augančiu spaudimu – projektai tampa sudėtingesni, užsakovai reikalauja greičio, o klientų lūkesčiai nebeatitinka tradicinių darbo metodų.
Šiuolaikinį interjerą diktuoja ne tik estetika ir tendencijos – taisykles keičia žmonių poreikiai, įpročiai, gyvenimo būdas. Skaitmenizacija architektūros ir erdvių kūrimo kontekste yra neatskiriama nuo kokybiško ir inovatyvaus projektavimo. Interjero dizainerės Dovilė Mackevičiūtė ir Ainė Janušienė dalijasi, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia kurti tiksliau, efektyviau ir jautriau atliepti užsakovų poreikius.
VR įrankiai perkelia žmogų į metaerdvę
Studijos „Interjero paslaugos“ įkūrėja ir vadovė Dovilė Mackevičiūtė sako, kad šiandien interjerą labiausiai veikia žmogaus kasdienybė – kaip gyvename, kaip dirbame iš namų, kiek laiko praleidžiame namuose. Iš to gimsta funkcionalumo, ramybės, natūralių medžiagų ir ilgaamžių sprendimų poreikis: „Skaitmeninės technologijos prie to prisideda labai stipriai, nes leidžia šiuos poreikius paversti labai aiškiais sprendiniais: galime ne tik pateikti vizualizaciją, bet ir leisti klientui „pasivaikščioti“ po būsimus namus VR aplinkoje, išbandyti skirtingus apšvietimo scenarijus ar baldų išdėstymą dar prieš prasidedant statyboms.“
Interjero specialistai šiandien jau neįsivaizduoja savo darbo be skaitmeninių įrankių: 3D modeliai, vizualizacijos ir VR naudojami tiek mažų butų, tiek individualių namų, tiek komercinių erdvių projektuose.
„Dirbdami su naujos statybos butais, klientui dažnai pirmiausia kuriame 3D modelį ir VR perėjimą – žmogus realiu masteliu pamato, ar jam tinka baldų dydžiai, ar užtenka erdvės judėti, kur krinta šviesa. Tai labai sumažina nusivylimų „Galvojome, kad bus kitaip“ įrengimo pabaigoje.
Vizualizacijos leidžia kalbėti su klientu vaizdais, ne tik žodžiais ar brėžiniais. VR suteikia patyrimą – žmogus tiesiog jaučiasi būdamas būsimoje erdvėje. Kai dirbame su renovuojamais butais ar namais, skenavimas padeda dirbti milimetriniu tikslumu. Kai klientas užsideda VR akinius, iš karto pasikeičia jo supratimas apie projektą – nebereikia prašyti įsivaizduoti. Jis pats pamato, kaip atrodo erdvė, kokios proporcijos, kiek vietos lieka tarp baldų. Dėl to sprendimai priimami greičiau, drąsiau, mažiau svyruojama, o įgyvendinant projektą rangovams yra aiškiau, koks turi būti rezultatas“.
Studijos „Interjero paslaugos“ komanda darbe daugiausia taiko kelis skaitmenizacijos sprendimus:
- 3D modeliavimą ir fotorealistines vizualizacijas;
- VR ir AR įrankius;
- įvairius skenavimo ir tikslaus matavimo sprendimus.
Patalpų skenavimas: daugiau tikslumo, mažiau klaidų
Dar vienas šiuolaikinis technologinis įrankis, plačiai taikomas interjerui kurti – tai patalpų skenavimas, ypač vertinamas renovacijos projektuose. „Dažnai senesniuose būstuose sienos „neidealiai stačios“, lubos skirtingo aukščio, o teoriniai planai neatitinka realybės. Skenavimas leidžia iš karto turėti tikslų 3D modelį, kuriuo remdamiesi kuriame interjerą. Tai labai patogu rengiant baldų projektus – virtuvės ir spintos tada gaminamos ne „pagal popierių“, o pagal tikrą situaciją. Taip išvengiame situacijų, kai spinta neužsidaro dėl 5 mm ar durys kertasi su siena“, – sako Dovilė Mackevičiūtė.
Interjero dizainerė išskiria kelis patalpų skenavimo pranašumus:
- Skenavimas paspartina pradines projektavimo stadijas ir gerokai sumažina žmogiškojo faktoriaus klaidų.
- Nebereikia kelis kartus važiuoti matuoti, tikrinti ar perskaičiuoti, nes gaunami tikslūs duomenys.
- Projektuose reikia mažiau korekcijų, mažiau netikėtumų statybos aikštelėje ir ramiau tiek klientui, tiek rangovams.
AI interjere: inovacija, kuri nepakeis žmogaus kūrybos
Interjero specialistė atkreipia dėmesį ir į dirbtinio intelekto (AI) proveržį. Ji sako, kad šiuo metu darbe jis naudojamas idėjoms generuoti, stilistikos paieškoms, bet ateityje AI greičiausiai perims daug rutininių ir laiką „suvalgančių“ užduočių, tačiau kūrybinis stuburas – supratimas apie žmogų, erdvę, proporcijas, medžiagiškumą – išlieka dizainerio rankose.
Visgi D. Mackevičiūtė sako pastebinti, kad klientams vis dar labai svarbus asmeninis ryšys ir jausmas, kad su jais dirba žmogus, o ne sistema. Paklausta, ar skaitmenizacija vis labiau užvaldys interjerą ateityje, o gal kaip tik matysime grįžimą prie natūralumo ir rankų darbo, interjero specialistė sako, kad jau dabar pastebima šias dvi kryptis einant kartu: „Projektavimo procesas tampa technologiškai vis pažangesnis – brėžiniai, modeliai, vizualizacijos, VR, skenavimas, AI. Bet pats interjeras, kurį žmonės renkasi gyventi, dažnai krypsta į natūralumą: mediena, akmuo, tekstilė, rankų darbo detalės. Man atrodo, kad ateitis – tai labai tiksliai suplanuoti ir skaitmeninėmis priemonėmis patikrinti interjerai, kuriuose vis tiek svarbiausia bus pojūtis, faktūra ir žmogaus kūryba.“
Skaitmeninės technologijos išnyksta interjere
Architektūros ir dizaino studijos „Išmanus interjeras“ įkūrėja architektė Ainė Janušienė sako, kad aiški šiuolaikinio interjero kryptis yra technologijų integravimas taip, kad jos nebūtų matomos. „Klientai nori erdvių, kurios būtų vizualiai švarios, minimalistinės, be nereikalingų įrenginių ant sienų. O technologijos turi veikti protingai, t. y. atlikti savo darbą kuo mažesnėmis žmogaus pastangomis.
Svarbus pokytis: žmogus nenori dirbti išmaniajam namui – išmanusis namas turi dirbti žmogui.
Todėl klimato kontrolė, apšvietimas, apsauga ar užuolaidų valdymas šiandien yra automatizuojami taip, kad jam nereikėtų nuolat spausti mygtukų ar reguliuoti įrangos.
Šviesą aktyvuojantys minimalistiniai judesio jutikliai, nematomi „KNX touch“ valdikliai, integruoti klimato jutikliai – visa tai leidžia išlaikyti vientisą estetinį dizainą. Skaitmeninės technologijos išnyksta interjere, tačiau jų funkcionalumas tampa galingesnis nei bet kada anksčiau“, – sako A. Janušienė.
Išmaniųjų erdvių automatizacija
Automatinė klimato kontrolė. Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos prižiūri žmogaus komfortą be jo įsikišimo. Sistema stebi ne tik temperatūras, bet ir CO₂ lygį, drėgmę, judėjimą patalpose, todėl palaiko idealią aplinką 24/7. Tai tampa nematoma komforto dalimi – interjeras lieka švarus, o klimatas visada subalansuotas.
Apšvietimo automatika. Išmanusis apšvietimas įsijungia ir išsijungia pagal judesį arba paros scenarijus. Judesio davikliai yra minimalistiniai, beveik nepastebimi, todėl neteršia interjero, o apšvietimas atrodo natūraliai integruotas į erdvę.
Apsaugos ir praėjimo kontrolė. Apsaugos funkcijos tampa scenarijų dalimi, pavyzdžiui,
„Grįžau“, „Atostogos“, „Išvykau“. Nuskaičius veidą arba pirštą, namo šeimininkas automatiškai atpažįstamas, o pagal tai išjungiama apsauga, įsijungia pasitikimo apšvietimas, nustatomas mikroklimatas. Viskas įvyksta be jokių papildomų veiksmų.
Užuolaidų ir žaliuzių automatika. Užuolaidos gali atsitraukti ir užsitraukti nustatytu laiku. Dar pažangesnis sprendimas – saulės automatikos integravimas: kai saulė pradeda šviesti tiesiai į langą, žaliuzės prisidaro ir apsaugo nuo perkaitimo.
„TV scena“ ir atmosferos kūrimas. Pritaikius sprendimus, vienu mygtuku galima įjungti TV, nustatyti tinkamą apšvietimą, užtraukti užuolaidas ir sukurti kino atmosferą. Tai viena populiariausių funkcijų šiuolaikiniuose namuose.
Energijos valdymas ir tvarumas. Tai nauja ir sparčiai besiplečianti tendencija. Per atostogas namas automatiškai pereina į ECO režimą sumažindamas elektros, šilumos ir kitų išteklių naudojimą.
„Visi šie sprendimai demonstruoja, kad išmanieji namai šiandien yra ne tik modernūs, bet ir estetiškai nematomi“, – sako architektė.
Technologijos kaip subtilios pagalbininkės
Interjero dizaineriai šiandien nori kurti erdves, kurių neperkrauna įrenginiai. Todėl technologijos tampa subtilios, beveik nematomos pagalbininkės. Taip technologijos tampa priemone dizaino vientisumui užtikrinti, o ne trikdžiu. A. Janušienė įvardija dažniausiai darbe pritaikomus sprendimus:
- Išmanūs ir estetiški KNX jungikliai. Galima parinkti spalvą, paviršių, medžiagą, LED indikacijų dizainą – jungikliai tampa interjero akcentu, o ne trukdžiu.
- Nematomi valdikliai. Valdymo paviršius slepiamas balde ar dekoratyvinėje plokšte – išmanusis valdymas lieka, bet jo fiziškai nematyti.
- Minimalistiniai jutikliai. Judesio, CO2, drėgmės jutikliai sujungiami į vieną korpusą, todėl neapkrauna sienų.
- Kompleksiniai scenarijai. Dizaineris gali sukurti nuotaikas – „Vakarienė“, „Poilsis“, „Rytas“. Mes suprogramuojame, kad apšvietimas, garso sistema ir klimatas tiksliai atkartotų šiuos scenarijus.
- Integruotos garso sistemos. Garsiakalbiai gali būti visiškai paslėpti lubose ar sienose, paliekant tik švarią estetiką.
Dirbtinis intelektas keičia ir interjero dizainerių darbo specifiką. Kaip sako A. Janušienė, dirbtinio intelekto įrankiai leidžia greitai testuoti idėjas: „Dabartiniai nuotraukų generavimo mechanizmai, tokie kaip „Google Nano Banana“, puikiai supranta kūrybines užduotis ir gali priimti nebaigtą 3D vizualizavimo vaizdą, kuriuo remiantis sukuriama reali vizualizacija klientui. Toks darbo principas leidžia greitai ir savarankiškai testuoti skirtingas stiliaus idėjas, nenaudoti brangių kompiuterinių išteklių idėjos stadijoje. Kai apsisprendžiama dėl krypties, testuotas vizualizacijas jau generuojame profesionaliai!“
VR įrankiai interjerui ir inžinerinėms sistemoms planuoti:
- Padeda tiksliai įvertinti įrenginių vietas – jungiklius, daviklius, kolonėles, šviestuvus. Dizaineris gali iš anksto pamatyti, ar jų vietos darniai įsilieja į interjerą.
- Leidžia testuoti apšvietimo scenas realioje erdvėje – nuo bendro apšvietimo iki kino atmosferos.
- Eliminavo klaidas – VR leidžia „pereiti“ per būsimą interjerą ir pastebėti, kas turėtų būti pakeista, kol dar nevyksta statybos.
- Kuria natūralų klientų įsitraukimą – žmonės daug greičiau priima sprendimus, kai realiai mato, kaip atrodys jų namai ir kaip veiks technologijos.
- Technologijos leidžia iš nuotraukos sukurti 3D modelį ir, naudojant telefono kameras, pozicionuoti kliento erdvėje realiuoju laiku.
Paklausta, kaip skaitmenizacija ateityje pakeis interjero specialistų kasdienybę, A. Janušienė sako, kad žmogaus darbo šioje srityje technologijos neturėtų pakeisti: „AI technologijos tikrai niekur nedings – jos padės paspartinti darbą ir mažinti darbo krūvį, tačiau vis tiek reikės žmogaus rankos. Tikiu, kad dirbtinis intelektas negalės nuspėti, kaip evoliucionuos žmogaus skonis.“
