Medinės konstrukcijos, medinės apdailos elementai vis labiau tampa integralia pastatų dalimi. Žinant, kad medis yra atsinaujinanti gamtinė medžiaga, užrakinanti savyje anglies dvideginį, architektai išnaudoja jo galimybes.
Šiuolaikinės technologijos, medienos paruošimo būdai ir ilgaamžiškumą šiai natūraliai medžiagai užtikrinančios, nuo atmosferos poveikio saugančios priemonės vis labiau tobulėja, išsaugodamos prigimtinę medžio tekstūros šilumą.
Mediena – universali medžiaga, kuri sušildo tiek pastatus, tiek interjerus
„Medis yra bene labiausiai mūsų komandos mėgstama medžiaga projektuose. Plačiai naudojame tiek interjeruose, tiek kaip apdailos ar detalių medžiagą architektūroje, viešosiose erdvėse“, – tvirtina Andrė Baldišiūtė, „DO architects“ bendraįkūrėja, partnerė.
„Medis suteikia žmogiško mastelio, priartina pastatą prie žmogaus. Jį lengva apdirbti, po kurio laiko atnaujinti, jis netgi kvepia! Kurdami Tolminkiemio gimnazijos projektą, kurio pagrindinė konstrukcijų ir lauko apdailos medžiaga yra baltas betonas, medį naudojame atskiroms akcentinėms fasado plokštumoms, angokraščiams, pakalimams, įvairioms detalėms. Projekte medis gausiai naudojamas ir vidaus erdvėse – numatytas medinis amfiteatras, grindys klasėse, įmontuojami baldai, taip pat amfiteatro zona perdengiama laikančiosiomis medžio sijomis. Medis pagyvina, sušildo pastatą“, – sako architektė.
„Lietuvoje, panašiai kaip Japonijoje ar Šiaurės šalyse žmonės turėjo išlavintus darbo su medžiu įgūdžius ir tradicijas. Pavyzdžiui, medžio deginimas buvo taikomas vietoj impregnavimo, o įvairūs tvirtinimo mazgai suneriant leido išvengti metalinių tvirtinimo elementų. Kaskart džiaugiamės jį naudodami visuomeniniuose objektuose ir taip prisidėdami prie medinės architektūros renesanso“, – teigia Gilma Teodora Gylytė, „DO architects“ bendraįkūrėja, partnerė.
„Pavyzdžiui, kurdami SEB banko centrinės būstinės interjerą naudojome daug medžio grindų bei sienų apdailoms, stiklo pertvarų rėmams, baldams. Teko įveikti nemažai baimių ir technologinių iššūkių, bet būtent medis suteikė objektui šiltumo, neformalumo, namų atmosferos, paprastai nebūdingos bankų būstinėms.
Kitame mūsų objekte – „Senatorių pasaže“, medį naudojome ne tik vidaus grindų, bet ir lauko dangoms. Vieną iš lauko zonų grindėme medžio trinkelėmis, norėdami perteikti lauko svetainės įspūdį, tarsi ištrinti ribą tarp lauko ir vidaus. Ir, turbūt, ryškiausias šių metų mūsų įgyvendintas medinės architektūros objektas – darželis „Pelėdžiukas“. Čia medis naudotas tiek konstrukcijoms, tiek lauko ir vidaus apdailai, baldams. Medis tobulai tinka tokio tipo objektams“, – priduria ji.
„Optimistiškai ir ambicingai nuteikia vyriausybės siekis, kad nuo 2024-ųjų pusę statybinių medžiagų, statant visuomeninius statinius, turės sudaryti šiam tikslui skirta mediena ir kitos organinės medžiagos“, – sako Sabina Daugėlienė, „DO architects“ bendraįkūrėja, partnerė.
„Ir nors tikime, kad pats tvariausias sprendimas visada yra statyti mažiau, kompaktiškiau, maksimaliai naudojant jau esamas struktūras, neabejojame, kad medžio konstrukcijų naudojimas taip pat galėtų ženkliai prisidėti prie mažesnio poveikio aplinkai. Medis yra viena iš tų natūraliai senstančių ir su laiku tik gražėjančių medžiagų. Jį malonu liesti, medžio paviršius neįkaista ar neįšąla, tad jis labai tinkamas naudoti artimiausioje žmogui aplinkoje“, – tvirtina architektė.
Medienos naudojimo tendencijos Lietuvoje ir plati jos atspalvių paletė
„Lietuvoje, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, medienos naudojimas architektūroje sparčiai populiarėja. Šios tendencijos neatsiejamos nuo augančio poreikio tvarumui ir natūralumui. Pastarąjį dešimtmetį medienos apdaila skinasi kelią į didelių tūrių viešąją architektūrą“, – pastebi Ingrida Vizbaraitė, įmonės „Brolis Timber“ atstovė.
„2013 m. tokiu flagmanu Lietuvoje tapo Audriaus Ambraso architektų biuro projektuotas Menų inkubatorius Vilniuje, vėliau stebėjome į medieną įsupamus prekybos centrą, kino teatrą, vaikų darželį ir daugybę kitų. Dideliuose visuomeniniuose pastatuose ypatingai aktualu išlaikyti medienos tvarumą, negaištant laiko priežiūrai. Tad visuose šiuose projektuose prioritetu tapo natūraliai tvari modifikuota mediena – termomediena. Ji nepūna net be jokių padengimo medžiagų, gaminiai išlaiko stabilius matmenis, tad dalis šių projektų palikti natūraliam pilkavimui.
Vis dėlto, dauguma pastatų padengti netoksiška, pramoniniam dažymui puikiai tinkama „Tikkurila Pinja Wood Stain“ dažyve. Pusiau skaidri „Tikkurila“ dažyvė nepaslepia medienos struktūros ir puikiai laikosi ant švaraus, besakio termomedienos paviršiaus“ – sako specialistė.
Jos tvirtinimu, 2021 m. miestuose dominavo urbanistiniai pilki, juodi ir karameliniai originalios termomedienos atspalviai. Kai kuriems Vilniuje esančio Ogmios prekybos centro fasadams „DO architects“ nepabijojo rinktis šviesiai pilkas ir net baltas spalvas.
„Privačiuose projektuose spalvų skalė dar platesnė – šiemet į kolekciją įtraukėme natūralią, ramią, bet primirštą žalią – nuo švelniai žalsvų tundros iki gilių miško samanų tonų, netikėtai švelniai, prigesintai skambančių ant tamsaus termomedienos pagrindo“, – pasakoja ji.
Medienos apdaila ne tik suteikia lauke esantiems mediniams paviršiams spalvą, bet ir apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dažyvių spalvyną „Tikkurila Valtti“ sudaro 40 spalvų, puikiai derančių natūralioje aplinkoje ir nepaslepiančių medienos rašto. Galutinė spalva priklauso nuo medienos rūšies ir dažyvių sluoksnių skaičiaus.
Ilgiau nereikia perdažyti – labiau tausojama aplinka
Kadangi kiekvienas remontas neigiamai veikia aplinką, tvarumo požiūriu vertingesnės tos dangos, kurių ilgai nereikia atnaujinti. Kompanijos „Tikkurila“ gaminamos medienos dangos veiksmingai saugo medinius paviršius. Jos pailgina jų eksploatavimo trukmę ir jų ilgai nereikia atnaujinti. Tai reiškia, kad:
• Sunaudojama mažiau dažų
• Mažiau teršiama aplinka
• Dažytam paviršiui reikia mažiau priežiūros
„Kompanija „Tikkurila“ nuolat siekia, kad dengto paviršiaus naudojimo trukmė būtų kuo optimalesnė. Optimali jos gaminamų dangų sudėtis užtikrina medienos ilgaamžiškumą ir tausoja aplinką. Medinių paviršių apsaugai ir apdailai būtina naudoti tinkamus gaminius – tik taip galima užtikrinti, kad jų dangos ilgai nereikės atnaujinti“, – sako pramoninės medienos apdailos produktų vadybininkas Renatas Belevičius.
Darnus vystymasis ir grynas patalpų oras
Naujas tvariosios statybos dešimtmetis dar tik prasideda. Šiuo metu ypač svarbų vaidmenį vaidina darnus užstatytos aplinkos vystymasis ir patalpų orą gerinantys gaminiai. Tai skatina kurti ilga eksploatavimo trukme pasižyminčius ir minimaliai aplinką veikiančius gaminius.
Aktyvus naujų gaminių kūrimas ir bekompromisė kokybės kontrolė įgalina kompaniją „Tikkurila“ patenkinti pramonės poreikius dabar ir ateityje – norint pasiekti darniojo vystymosi tikslus būtina nuolat tobulėti.
Daugiau apie pramoninius medienos dangų sprendimus rasite „Tikkurila“ tinklalapyje arba prašom kreiptis į pardavimo atstovą tel. 8 620 62282.
PARTNERIO TURINYS[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Rinktinės” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – gaukite pirmieji!”]
