problema, su kuria susiduria ir tiltų iš makaronų, ir realių statinių projektuotojai. Sakykime, grynojo tempimo veikiamas spagetis, atlaikantis apie 5 kg apkrovą, gniuždymo atveju gali būti kelis ar net keliasdešimt kartų silpnesnis (priklausomai nuo jo ilgio). Kitas labai sudėtingas uždavinys yra mazgų standumo (arba pasiduodamumo) įvertinimas – makaroninių tiltų atveju tam lemiamą įtaką turi naudojamų klijų ypatybės, o realių statinių atveju – varžtų, mazginių lakštų, plokštelių, virintinių siūlių išdėstymas.

Makaronus klijavo kaip medieną

Varžybose dalyvavusių komandų atliktos kompiuterinės analizės rezultatai kelis kartus skyrėsi nuo eksperimentiškai nustatytos maksimalios apkrovos. Labai didelę įtaką tam turėjo ne tik sudėtingas strypo pastovumo ir mazgų pasiduodamumo vertinimas, bet ir technologiniai tilto statybos aspektai. Pirmiausia tam, kad tiltas atitiktų skaičiavimo schemą, statybos metu reikia išlaikyti idealią geometriją. Net ir nedidelis nuokrypis nuo projektinio gali sukelti įrąžų persiskirstymą ir įtempių koncentraciją tam tikruose elementuose. Be to, ypač svarbi yra ir pačių tilto elementų gamyba. Nugalėtojų komanda pabrėžė, kad jos sėkmę iš esmės lėmė tai, kad gniuždomieji tilto elementai buvo pagaminti remiantis klijuotos medienos analogija, išvengiant susilpninimų skerspjūvyje ir elementų sandūrose.

Pirmą vietą čempionate laimėjo architektūros inžinerijos studentų komanda „Makarena“. Jos sukonstruotas tiltas atlaikė net 56,7 kilogramo ir buvo aiškus vakaro čempionas. Beje, pats tiltas liko visiškai sveikas, lūžo tik centriniame mazge naudota medinė detalė.Antros vietos laimėtojų tiltas atlaikė 43,6, o trečios – 34 kilogramų apkrovą. Tiltų iš makaronų konstravimo varžybos VGTU vyks ir šių metų lapkričio mėnesį. Čempionate „Makaronų tiltai 2013“ architektūrinius, inžinerinius ir konstravimo įgūdžius kviečiami išbandyti ir kitų Lietuvos universitetų studentai.