Liūtys privertė mobilizuotis Gedimino kalno tvarkytojus

2017 liepos 3 d.
Kultūros ministerijos nuotr.
Kultūros ministerijos nuotr.

„Gedimino kalno situacija yra labai rimta. Šiandien šaukiame Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį, kuriame spręsime dėl būtinybės uždaryti kalną ar jo dalį lankymui. Taip pat Komisijoje teikiu sprendimą privalomai išreikalauti visus dokumentus (projektus, techninius projektus, darbų projektus, technines ekspertizes, priėmimo aktus) nuo 1983 iki šių metų ir juos paskelbti viešai bei duoti ekspertams“, – pirmadienio vidurdienį socialiniame tinkle užrašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, patikrinti visą kalno „biografiją“ nuo par 1983 metų būtina todėl, kad tie patys žmonės iki šiol tebevykdo tą patį „unikalų“ kalno tvarkymo projektą.

„Informacija visuomenę pasiekia tik nuotrupomis. Dėl to net ekspertai negali pasakyti, ar po pietine siena (ant kurios matome besifotografuojančius žmones!) atsivėrusi ertmė yra katastrofos ženklas, ar tik detalė.

O jau rytoj, gavus šią medžiagą, spręsime, kurį iš kelių pasirinkti:

– Stabilizuoti esamą kalno būseną (sutvirtinant gruntą ir paliekant niekada toje vietoje nebuvusias, tačiau dabar esančias sienas).

– Ardyti šias sienas ir mūrus atstatinėti toje vietoje, kur jos originaliai ir buvo – t.y. toliau nuo šlaito krašto“, – informavo savo sekėjus R. Šimašius.

Ant Gedimino pilies kalno šlaitų, nepaisant kritulių, visą savaitgalį sukosi darbininkai. Šeštadienio ryte ant pietrytinio Gedimino kalno šlaito atsiradus dviem naujoms paviršinėms nuošliaužoms, buvo operatyviai imtasi avarinės būklės likvidavimo darbų. Pasirūpinta operatyviai nulyginti susiformavusius grunto nelygumus siekiant sumažinti grunto apkrovas, bet kartu – išlaikyti jų atramines savybes.

Darbus atliko Lietuvos nacionalinio muziejus bei jo nusamdytas rangovas UAB „Rekreacinė statyba“, miesto šaligatvį pietrytinio šlaito papėdėje UAB „Grinda“. Darbai buvo atlikti per keturias valandas.

Sekmadienio ryte priešingame, šiaurės vakariniame šlaite, kur 2016 metais įvyko kelios nuošliaužos, po rostverkais, pastebėta besiformuojanti grunto briauna. Siekiant artimiausiu metu išvengti galimų paviršinių purvo nuošliaužų šiaurės vakariniame šlaite, šiuo metu vykdomi šios briaunos nulyginimo darbai. Dėl pastebėtos briaunos pavojaus nei Gedimino kalnui, nei lankytojams nėra.

Į Lietuvos nacionalinį muziejų buvo pristatyta sunkiasvorė technika „ekskavatorius-voras“, specialiai pritaikyta darbui šlaituose, kuri leis paspartinti šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus. Lygiagrečiai yra rengiamas pietrytinio šlaito tvarkybos projektas. Paskelbus ekstremalią situaciją Kultūros ministerija dar penktadienį kreipėsi į Ūkio ministeriją dėl lėšų iš Valstybės rezervo skyrimo.

Skelbiama, kad situacija yra nuolat stebima, jutiklių duomenys reguliariai atnaujinami. Apie tolesnę darbų eigą bus nuolat informuojama. Ekstremaliosios situacijos operacijoms vadovauja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, gelbėjimo darbų vadovė – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius po eilinės kalno nuošliaužos šeštadienį pareiškė sieksiąs perimti iš Nacionalinio muziejaus pareigą prižiūrėti Gedimino kalną.

Kultūros ministerija Vyriausybės vien šiemet kalno tvarkybos darbams ketina prašyti beveik 3 mln. eurų.

Komentarai