Statybų sektorius – vienas taršiausių ES, kiekvienoje narėje į atmosferą išmetama 5–12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiame sektoriuje susidaro apie 35 proc. visų ES atliekų. 2022 m. statybų sektoriuje dėl tiesiogiai sunaudoto iškastinio kuro į atmosferą išmesta 57 tūkst. tonų CO2 ekvivalento.
Statybų sektoriui priskirtinos ir tam tikrų statybinių medžiagų gamybos emisijos. Pavyzdžiui, cemento gamyba – viena svarbiausių šio sektoriaus veiklų – 2022 m. sukėlė apie 1,1 mln. tonų CO2 ekvivalento emisijų. Kitos statybinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, taip pat prisidėjo prie išmetimų – jos gamybos procese į atmosferą pateko apie 59 tūkst. tonų CO2 ekvivalento.
Komentuoja Asta Rokickienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė.
Kokie numatomi Lietuvos statybos sektoriaus pokyčiai, mažinant CO2 emisiją? Kokios priemonės labiausiai juos skatina?
Mūsų šalies Vyriausybė priėmė Aplinkos ministerijos parengtą nutarimą, įpareigojantį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant visuomeninės paskirties pastatus naudoti 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų.
Naudojant medienos gaminius vietoj betono, statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50–75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė ir Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybose naudojant betoną, plieną ir medieną bei medinių pastatų statybų teisinį reglamentavimą ES ir Lietuvoje.
Tiek kaimyninėse šalyse, tiek visoje Europoje jau ne vienus metus pastebima aiški tendencija – kiek įmanoma daugiau darbų perkelti iš statybų aikštelių į gamyklas, kur paruošiamos visos reikiamos konstrukcijos ir dalys, kurios statybvietėje tik surenkamos ir pritvirtinamos.
Tvari daugiabučių namų modernizavimo technologija, įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, perorientuos statybos, inžinerijos, pramonės sektorius Europos žaliojo kurso kryptimi ir optimizuos, paspartins renovaciją bei pagerins atnaujintų daugiabučių pastatų kokybę.
Kokie didžiausi iššūkiai dar laukia artimiausiu metu?
Vienas pagrindinių uždavinių yra perėjimas prie statybos iš organinių medžiagų, reikalaujantis ne tik technologinių naujovių, bet ir esminio požiūrio keitimo sektoriuje.
Didžiausias iššūkis Lietuvoje šiuo metu yra žiedinės ekonomikos ir pakartotinio naudojimo principų perėmimas bei visiškas perėjimas prie bioekonominių grandinių, pagrįstų gamyba iš organinių medžiagų, skatinimu.
Šios grandinės prasideda nuo tvarios miškininkystės, vėliau grandinėje ypatingas dėmesys skiriamas efektyviam žaliavų panaudojimui, siekiant minimizuoti atliekų susidarymą ir užtikrinti, kad antrinės žaliavos ar atliekos lengvai grįžtų į pirmuosius gamybos etapus.
Statybinės atliekos sudaro trečdalį visų ES atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama, todėl keliami ambicingi tikslai mažinti naujų žaliavų gavybą, didinti ekonomikos žiediškumą ir kuo daugiau atliekų, tarp jų ir statybinių, perdirbti bei naudoti iš jų pagamintus standartus atitinkančius produktus.
Norėdama, kad statybose būtų naudojama daugiau iš perdirbtų atliekų pagamintų statybinių produktų, Aplinkos ministerija inicijavo Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, įsigaliosiančius 2024 m. lapkričio 1 dieną. Nauja tvarka paskatins tinkamai rūšiuoti ir perdirbti daugiau statybinių atliekų, mažės pirminių išteklių naudojimas statybos sektoriuje.
Taip pat labai svarbūs kvalifikacijos klausimai, inovacijų ir tyrimų plėtra, gamybos ir statybos sektorių poveikis aplinkai – ypač atsižvelgiant į išskiriamo energijos kiekio ir CO2 emisijų mažinimą bei efektyvų išteklių naudojimą.
Pagrindinės finansinės Žaliojo kurso direktyvų vykdymo priemonės ir sankcijos jų nevykdant, liečiančios statybų sektorių?
Dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos 2010/31/ES pažeidimo Lietuvai pradėta pirmoji ES teisės pažeidimo procedūros stadija, nes laiku nebuvo pateikta trečioji sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio ataskaita.
Lietuva pripažino klaidą ir įsipareigojo pateikti reikiamą ataskaitą iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Taip pat pateiktas prašymas nutraukti pažeidimo procedūrą, nes ataskaita jau parengta. Kitų ES teisės pažeidimo procedūrų, susijusių su statybų sektoriumi, Lietuvoje šiuo metu nėra.
Kokios ryškiausios iniciatyvos, formuojant nekilnojamojo turto vystytojų ir visuomenės nuomonę apie tvarumą statybose? Kaip siekiama užkirsti kelią žaliajam plovimui?
Siekiant užkirsti kelią žaliajam smegenų plovimui, Lietuvoje yra įgyvendinami Europos Sąjungos kontrolės mechanizmai, tokie kaip ES taksonomijos reglamentas.
Ši klasifikavimo sistema padeda aiškiai identifikuoti tvarias ir aplinkai draugiškas ekonomines veiklas, skatindama įmones ir investuotojus prisidėti prie klimatui palankių sprendimų.
Be to, svarbi yra ir Ekologiškumo teiginių direktyva, kurios tikslas – kovoti su ekologiniu manipuliavimu ir klaidinančiais ekologiškumo teiginiais ES rinkoje.
Direktyva siūlo nustatyti bendrą sistemą teiginiams pagrįsti, siekiant užtikrinti, kad vartotojų pasirinkimai būtų tikrai palankūs aplinkai ir skatintų sąžiningą konkurenciją.
