Lietuvoje vis populiarėjančio ledo ritulio žaidėjai jau senokai nebeišsitenka esamose patalpose – šalyje trūksta ledo arenų. Problemą spręsti ėmėsi savivaldybės. Trijuose šalies miestuose pamažu realizuojami ledo ritulio aikštelių projektai, dar trys miestai pareiškė norą statyti sporto arenas. Apie ketinimus statyti daugiafunkces arenas jau pranešė Biržai ir Gargždai, parengiamuosius darbus atlieka Kaunas, Klaipėda ir Kėdainiai. Rokiškis kitais metais tikisi baigti stogu dengtos arenos statybas.

Pirmieji sujudo panevėžiečiai, jau turintys apie 300 tūkst. eurų kainavusią nuo spalio iki balandžio veikiančią ledo areną. Ledo arena dengta tik stogu, gali funkcionuoti iki +10 laipsnių šilumos, tačiau vietos ledo ritulio entuziastai jau planuoja dengti ir arenos šonus, tokiu būdu ilgindami eksploatacijos laiką.

Biržai paskelbė apie ketinimus statyti daugiafunkcę trijų dalių areną su krepšinio aikštele, baseinu ir ledo aikštele. Biržiečiai gimnazijos teritorijoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) būdu tikisi antrajame statybos etape pastatyti baseiną ir ledo areną. Pirmajame etape valstybės lėšomis bus statoma krepšinio arena su 500 vietų tribūnomis.

„Pirmajame etape statysime krepšinio areną, kuriai jau turime valstybės finansavimą. Dabar dairomės privačių investuotojų antrajam etapui – baseinui ir ledo aikštei. Vėliau visas kompleksas bus sujungtas į vieną ir ieškosime arenos operatoriaus. Visus darbus optimistiniu variantu tikimės baigti 2019-aisiais. Dar šiais metai tikimės paskelbti konkursą techniniam projektui ir kitų metų gegužę jį turėti“, – sakė Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audris Mukas.

Ledo gamybos metu atsiradusią šilumą biržiečiai tikisi panaudoti baseino vandeniui šildyti. Tikslesni skaičiavimai bus aiškūs parengus techninį projektą. Užsienio praktika rodo, kad taip galima sutaupyti po 30 procentų abiejų objektų šildymo išlaidų.

Panašus projektas vykdomas ir Gargžduose, tik trimis etapais. Čia pirmajame etape bus statomas baseinas, antrajame etape – krepšinio arena, galiausiai – ledo arena. Gargždiškiai jau paskelbė nugalėtojus techninio projekto konkurse: jomis tapo bendrovės „Hidrostatybos projektai“ ir „Tiksli forma“.

„Manau, kad ledo arena Gargždams – labai realus objektas. Turime Kretingą, Šilutę, Plungę, tą pačią Klaipėdą, kur yra ledo ritulio komandos, o uostamiestyje ledo trūkumas juntamas jau dabar. Tad tikime projekto sėkme, lauksime techninio projekto, o vėliau ieškosime finansavimo. Rajono savivaldybė, padedant centrinei valdžiai, tikrai pajėgi pastatyti tokią bazę“, – teigė projektą vykdančios savivaldybės įmonės „Gargždų sporto centras“ direktorius Vaidas Liutikas.

Apie norą turėti daugiafunkcę žaidimų aikštelę pareiškė ir Kėdainiai, kurie atliko galimybių studiją ir ją perdavė Vidaus reikalų ministerijai (VRM), laukdami atsakymo apie galimą finansavimą. Kėdainiečiai nori sujungti žiemos ir vasaros sporto šakas po vienu stogu.

„Manome, jog įsirengę aikštelę po stogu žiemą galėtume užtikrinti sportininkų poreikius, o vasarą tame pačiame aikštyne galės būti žaidžiamas krepšinis, kitos sporto šakos. Lauksime atsakymo iš VRM apie galimybes prisidėti prie šio projekto“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis.

Kol kas žiemos sporto šakų bazių klausimai judinami mažesniuose miesteliuose. Apie ledo areną buvo užsiminta Kaune, kur numatytas sklypas žiemos sporto šakų bazei. Klaipėdoje miesto savivaldybė planuoja turėti dviejų aikščių ledo areną, tačiau rimtesnių žingsnių dar tik imamasi.

Lietuvoje šiuo metu veikia 13 arenų: dvi Vilniuje, dvi Kaune, Elektrėnuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Mažeikiuose (neatitinka tarptautinių standartų), Juodupėje (natūralus ledas), Balsiuose (Marijampolės r., natūralus ledas), Kintuose (natūralus ledas).