Gaisras – nelaimė, kuri gali padaryti didžiulės finansinės, emocinės ir fizinės žalos, kartais – net kainuoti gyvybę. Siekiant užtikrinti veiksmingą gaisrų prevenciją, yra be galo svarbu pasirūpinti statybos produktų gaisrine sauga. Prie to prisideda ir VILNIUS TECH mokslininkas, statybos inžinerijos mokslų krypties daktaras Tomaš Veliseičik, sukūręs statybinę kompozitinę medžiagą, užtikrinančią geresnę apsaugą nuo gaisro.
Šią vasarą dr. T. Veliseičik Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) apsigynė disertaciją tema „Autoklavinio fibrocemento kompozito kūrimas ir jo savybių tyrimai standartinio gaisro temperatūros aplinkoje“. Gaisrinė sauga dr. T. Veliseičik yra puikiai pažįstama sritis – į ją mokslininkas gilinasi ir nagrinėja jau daugiau nei 20 metų, o šiuo metu dirba Ugniagesių gelbėtojų mokykloje ir Gaisrinių tyrimų centre.
Vis tik, šioje disciplinoje dar tikrai galima atrasti kažką naujo, tikina jis. Puiki galimybė tyrinėjimams – doktorantūros studijos. Nors, pasak dr. T. Veliseičik, gaisrinės saugos doktorantūros studijos yra gana retos ir tokią mokslų kryptį siūlo nedaug pasaulio universitetų, VILNIUS TECH šią discipliną jis susiejo su medžiagų inžinerija ir tyrinėjo bei kūrė ugniai atsparią statybinę medžiagą.
„Mano disertacija yra apie cementinę medžiagą, naudojamą statybinėms fasadinėms plokštėms ir apdailos skydams gaminti. Tyrimo aktualumą atspindi pasaulyje įvykę tragiški daugiaaukščių pastatų fasado gaisrai, tarp jų ir Grenfell Tower gaisras – jie parodė, kad labai svarbu užtikrinti statybos produktų gaisrinę saugą. Be to, medienos ir organinių medžiagų panaudojimo skatinimas statybose suponuoja didesnį dėmesį gaisrinės saugos priemonėms“, – dalijasi VILNIUS TECH mokslininkas.
Dr. T. Veliseičik savo tyrimams pasirinko statybinę medžiagą, kurios sudėtis buvo artima masinės gamybos statybos produkto sudėčiai. Jis proporcingai keitė tam tikrus jos komponentus, kurie lėmė kompozito savybių pasikeitimą. Kurdamas naują kompozitinę medžiagą jis atsižvelgė ir į gaisro poveikį, nes naudojamos sintetinės medžiagos ir besikeičianti aplinka lemia gaisro dinamiką ir galią.
„Atlikau du nepriklausomus tyrimus. Pirmame naudojau komponentus, kurie dalyvauja cementinės medžiagos kietinime ir naujadarų susidaryme. Tyrimo rezultatai parodė, kad panaudotas priedas lemia didesnį kompozito atsparumą ugniai.
Antrame tyrime naudojau armavimui skirtą komponentą, kuris pagerino kompozito mechanines savybes, tačiau gaisro temperatūrinis poveikis tokiam kompozitui buvo destrukcinis. Nustačiau, kad priedo, kuris buvo gamybinė atlieka, panaudojimas, sukuria gaisro temperatūros poveikiui atsparesnį kompozitą ir padeda mažinti cemento ar kvarcinio smėlio kiekius kompozite. Kartu tai – ir aplinkosaugos sprendinys.
Be įprastų medžiagotyroje taikomų tyrimo metodų taip pat atlikau gaisrinius bandymus – sukurtą kompozitą išbandžiau su didesne gaisro galia, negu tai numato standartiniai gaisriniai bandymai“, – dalijasi gaisrinės saugos ekspertas.
VILNIUS TECH mokslininkas pripažįsta, kad rašant disertaciją buvo įvairių iššūkių – nuo pasaulinės pandemijos iki neišsaugoto disertacijos teksto, tačiau visus juos padėjo įveikti žmonės, lydėję jį doktorantūros studijų metais. Už pagalbą jis dėkingas savo darbo vadovei doc. dr. Ramunei Žurauskienei, VILNIUS TECH Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros bei Statybinių medžiagų instituto darbuotojams, Lietuvos ekspertizių centro, Gaisrinių tyrimo centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kolegoms, disertacijos recenzentams, UAB „Eternit Baltic“, AB „Silikatas“ ir kitiems universiteto darbuotojams.
Nors doktorantūros metu atlikti tyrimai padėjo atrasti, kokios sudėties statybinė kompozitinė medžiaga užtikrina geresnę apsaugą nuo gaisro, tai yra tik pirmas žingsnis, tikina dr. T. Veliseičik. Kadangi statybos produktai yra standartizuoti, siekiant globalaus sukurto kompozito pritaikymo reikėtų įvertinti jo atsparumą šalčiui, saulės spinduliams ir kitas standartines charakteristikas.
