Kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos finansavimas yra opi mūsų valstybės problema. Pagal skiriamas lėšas kultūros paveldo tvarkymui Lietuva reikšmingai atsilieka nuo dalies Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių.
Paveldo objektų tvarkybai iš centrinės valdžios biudžeto, skaičiuojant nuo BVP, mūsų šalyje skiriama 0,05 proc. (kai Vokietija skiria per 500 mln. eurų, arba 1,67 proc. nuo BVP, Jungtinė Karalystė – 220,7 mln. eurų, arba 0,72 proc. nuo BVP, Lenkija – 34,2 mln. eurų (0,42 proc. BVP), Suomija – 21,5 mln. eurų (0,06 proc. BVP), Švedija – 111,8 mln. eurų (0,25 proc. BVP).
„Todėl tokios prastos būklės objektų kaip Lentvario dvaras šalyje apstu, o juk jie galėtų būti bendruomenių įveiklinimo dalis, papildomų darbo vietų ir pajamų šaliai šaltinis, nekalbant apie tai, kad paveldas – regionų traukos centrai. Sutvarkytas paveldas kuria pridėtinę vertę, į kurią valstybė ir turėtų investuoti šiandien“, – aiškino kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administruojamų programų finansavimas patenkina nuo 11,5 iki 19 proc. metinio deklaruoto tvarkybos darbų poreikio. Kultūros ministerijos surinktais duomenimis, visas viešojo ir privataus sektoriaus poreikis nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai 2014–2020 m. laikotarpiu siekia 689,6 mln. eurų.
„Situacija sudėtinga, matome nykstantį paveldą, todėl rytoj vyksiančiose derybose dėl kitų metų kultūros biudžeto akcentuosiu būtinybę daugiau dėmesio skirti kultūros paveldo tvarkymui. 2014–2020 m. laikotarpiu ministerija suplanavusi skirti beveik 87 mln. eurų ES investicijų lėšų viešojo ir privataus paveldo tvarkybai, tačiau šiais asignavimais galės patenkinti tik 12 proc. poreikio. Todėl 2017 metais prašome paveldotvarkos programos įgyvendinimui skirti papildomai 7,3 mln. eurų, lėšas nukreipiant vertingiausių paveldo objektų gelbėjimui nuo sunykimo“, – planuoja ministras.
KPD skiriamo finansavimo dalis 2016 metais, lyginant su 2010-aisiais, paaugo, tačiau 2007 metais, t.y. iki krizinio laikotarpio finansavimo lygio nepasiekė.
Paveldotvarkos programai buvo skirta:
• 2008 m. – 6,1 mln. eurų
• 2009 m. – 3,66 mln. eurų
• 2010 m. – 1,7 mln. eurų
• 2015 m. – 1,43 mln. eurų.
• 2016 m. – 2,41 mln. eurų.
Kultūros ministerijos inf.
