Artėjanti Visų Šventųjų diena – proga prisiminti vienas seniausių ir unikaliausių Lietuvoje – Rasų kapines. Jos įtrauktos į Europos istorinių kapinių sąrašą, šiomis kapinėmis rūpinasi ne tik Vilniaus savivaldybė, bet ir visuomeninės organizacijos, privatūs asmenys, kurie savo lėšomis atnaujina kapavietes ir rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu.
Rasų kapinėse jau pradėti tvarkyti griūvantys bei avarinės būklės paminklai, pamažu tvirtinami slenkantys šlaitai. Kitąmet ruošiamasi įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą Rasų kapinių restauravimo projektą, kuris užtikrins, kad vertingas paveldosaugos objektas būtų tinkamai išsaugotas.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė jau atliko Rasų kapinių želdinių įvertinimą ir tvarkymo darbus, patvirtino kompleksinio tvarkymo koncepciją bei ruošiasi pirmajam Rasų kapinių restauravimo etapui.
Iki 2018 metų planuojama sutvarkyti Rasų kapinių slenkančius šlaitus, takus, likviduoti avarinę būklę, konservuoti ir restauruoti į kultūros paveldo sąrašus įtrauktus paminklus bei koplyčias. Bus restauruota ir suremontuota 3,5 tūkst. kv. metrų istorinių takų, įrengtas pagrindinio tako apšvietimas, suremontuoti esami laipteliai. Iš dvylikos kapinėse esančių koplyčių numatyta restauruoti 6 koplyčias, planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, prie kapinių įrengti požeminius atliekų konteinerius.
Bus tvarkoma ir Rasų kapinių tvora, likusios kapavietės ir paminklai, suremontuotos automobilių aikštelės, įrengti viešieji tualetai. Naujai įrengta informacinė sistema lankytojams suteiks informacijos apie kapinėse palaidotas iškilias asmenybes. Tikimasi, kad sutvarkius kapines jos taps dar didesniu kultūros turistų traukos objektu. Sutvarkymo darbams planuojama skirti 2,4 mln. eurų ES lėšų. Iš jų 360 tūkst. eurų skirs savivaldybė.
Rasų kapinių restauravimo projektas turi ir tarptautinę reikšmę: prie kapinių tvarkymo darbų prisidės Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, kuri savo lėšomis atliks pavyzdinį ketaus skulptūros restauravimą, šlaitų slinkimo tyrimus, konsultuos Lietuvos specialistus.
Dar gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybėje buvo surengtas Lietuvos ir Lenkijos seminaras dėl Rasų kapinių restauravimo. Svečiai iš Varšuvos, atvykę į savivaldybę, dalijosi savo patirtimi, kaip kompleksiškai tvarkyti istorines kapines. Birželio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės ekspertai lankėsi Varšuvoje, kur domėjosi istorinių kapinių Lenkijoje tvarkyba, aplankė istorines Povonzkų kapines, susitiko su Lenkijos ekspertais.
„Vilniaus Rasų kapinės – lenkiškos ir lietuviškos kultūros jungiamoji dalis, labai svarbi mūsų miestui. Tai – visos mūsų šalies istorijos ir kultūros paminklas, todėl labai svarbu išsaugoti unikalų Lietuvos paveldą ir kuo greičiau imtis tvarkymo darbų“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Rasų kapinės – 11 hektarų ploto istorinių kapinių teritorija, kurioje daugiau nei 14 tūkst. kapaviečių, 263 kultūros paveldo objektais, 12 įvairaus stiliaus koplyčių – kompleksiškai nebuvo tvarkytos dar nuo jų įkūrimo pradžios, tad jos reikalauja profesionalaus įvertinimo, žinių ir didelių investicijų. Turizmo centro duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 930 tūkst. turistų, o 95 proc. Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą.
Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu administruoja 52 kapines, kurių plotas – 258 hektarai. Kultūros paveldo saugomoms Rasų kapinėms savivaldybė kasmet skiria apie 45 600 eurų, o bendra visų Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų suma siekia apie 900 tūkst. eurų per metus. Vienos reikšmingiausių Vilniuje – istorinės Rasų, Bernardinų, Saulės, Antakalnio kapinės.
