Verslo centras Savanorių prospekte pritraukia žvilgsnį masyviu 277 numeriu ir atkreipia dėmesį neįprasta fasado danga. Tekstilės medžiaga padengtas antrasis ir dalis pirmojo pastato aukšto – iš tiesų ne tik estetinis sumanymas, bet ir inovatyvus būdas kovoti su kaitria vasaros saule ir taupyti energiją. Architektams tai, be kita ko, puiki pagalba pasitelkti kūrybiškumą, ieškant lankstesnės fasado išraiškos.

Išsiskiria lygiu fasadu

Savanorių prospektas – viena pagrindinių, intensyviausio srauto gatvių Kaune. Jame koncentruojasi dauguma prekybinių, administracinių dviaukščių pastatų. Anot vieno projekto autorių, architekto Nerijaus Stanionio, tai tarsi linijinis miesto centras, jungiantis nutolusias miesto dalis. Gana neįprastai miestiečių akims atrodančio verslo centro „Savanorių 277“ sąlytis su Savanorių prospektu taip pat ne visai standartinis: pastatas į jį atsiremia galu, siaurąja kraštine.

Architektas pasakoja, kad neįprasta, siaura ir ilga sklypo forma vertusi ilgokai ieškoti optimalaus architektūrinio statinio sprendimo. Bandymų būta įvairių: iš pradžių projekto komanda netgi svarsčiusi apie septynaukštį administracinį pastatą, ieškoję ir geresnių automobilių aikštelių sprendimų. Galiausiai architektai apsisprendė projektuoti ilgą dviejų aukštų pastatą, atsukti jį galu į Savanorių prospektą ir išskirti iš įvairialypės gatvės aplinkos švariu, lygiu fasadu.

N. Stanionis pažymi, kad verslo centras dabar gali funkcionuoti kaip prekybinis pastatas su vitrinomis, o jo antrasis aukštas prireikus gali būti panaudojamas kaip administracinis. Iš savininkų architektai gavę užduotį siekti kiek įmanoma daugiau universalumo, kad kiekvienas atskiras verslo centro plotas veiktų maksimaliai autonomiškai. Architektūriškai nesudėtingas pastatas buvo padalytas į gana nedidelius plotus, sudarančius palankesnes sąlygas įsikurti mažesniems nuomininkams, paprastai būdingiems Kauno miestui. Nuspręsta suprojektuoti ir tris laiptines, taip pat leidžiančias išnuomoti daugiau smulkesnių plotų.

Parinktas kiek neįprastas automobilių statymo aikštelių sprendimas taip pat sietinas su didesniu patogumu. Aikštelės išdėstytos per visą pastato perimetrą, jį apvažiuojant ratu – taip automobilių statymas tampa komfortiškesnis, išvengiama eismo trukdžių.

Tekstilė: išvaizdi ir sauganti nuo kaitros

Administraciniuose prekybiniuose pastatuose esantis gausesnės šviesos poreikis architektus vertęs ieškoti inovatyvesnio sprendimo. Paprastai ši problema sprendžiama parinkus stiklinius pastatų fasadus, tačiau tokiu atveju neišvengiama stipraus pastato kaitinimo.

Architektai pasiryžo avantiūrai – fasadams pritaikė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dar nenaudotą PVC tekstilės medžiagos technologiją, leidžiančią taupyti vėsinimui skirtą energiją ir slopinančią saulės kaitrą bei šviesą. N. Stanionis pripažįsta – prikalbinti užsakovą nebuvę labai lengva, tačiau galiausiai įtikinti pavykę. Dabar pastato fasado danga džiugina savo estetika ir sėkmingai slopina 20 proc. saulės kaitros. Pašnekovas neabejoja, kad pasaulyje panašių medžiagų, gaminamų nebe pirmus metus, netrūksta, o architektams jos suteikia puikių galimybių ieškoti įvairesnių architektūros formų. PVC tekstilės medžiaga leidžia išgauti ypač švarią estetiką, iš jos galima kurti ir 3D fasadus, įvairias tūrines, geometrines formas, gaminti ant tekstilės reklaminius užrašus ar piešinius.

N. Stanionis aiškina tekstilės pritaikymo technologiją: tinklą primenanti tekstilė labai stipriai įtempiama specialioje aliuminio profilio konstrukcijoje. Kuriam nors tekstilės gabalui įplyšus ar kitaip nukentėjus, jį nesunkiai galima pakeisti kitu. Šia medžiaga padengtas visas verslo centro antrasis aukštas ir dalis pirmojo, atvirą dalį paliekant vitrinų prekybai.

Architektas sutinka, kad iš pradžių būta daug klausimų: kaip medžiagą reikės plauti, prižiūrėti žiemą, jai užsitraukus ledu ir jam nutirpus. Vis tik pirmoji atlaikyta žiema nesukėlė jokių rūpesčių – tekstilinis fasadas nepakito, medžiaga neįplyšo, nenubluko.

N. Stanionis pasakoja, kad projekto pradžioje ketinę sukurti erdvinį, išlankstytą fasadą, ieškoję įvairesnių formų, vis tik vėliau nusprendę pasirinkti kitokį, lygaus, ramaus fasado sprendimą. Dabar architektas neabejoja, kad dėl itin margo gatvės konteksto toks sumanymas labiau pasiteisinęs.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.