Saugūs mūsų langai – tai tik atitvaros nuo šalčio ir šviesos šaltinis? Ar visada atsakingai įvertiname grožio ir saugumo derinį? Ar įsigydami langus galime būti 100 proc. tikri dėl jų kokybės ir saugumo?

Deja, kartais į šiuos klausimus tenka atsakyti neigiamai. Nors ši neigiamų atsakymų patirtis nėra labai didelė, kartais ir vienu neigiamu atsakymu gali būti per daug.

Kalbant apie saugius langus būtų galima išskirti keletą aspektų:
• įsilaužimui atsparūs langai;
• specialūs techniniai langų sprendimai, kurie apsaugo vaikus nuo iškritimo pro langą, ar davikliai, perduodantys signalą saugos sistemoms apie atidarytus langus, ar mechanizmas, siunčiantis signalą ir uždarantis langus prasidėjus lietui;
• langai, kuriuos gaminant ir montuojant buvo laikomasi techninių normų ir reglamentų reikalavimų, tad eksploatuojami jie nekelia pavojaus sveikatai ir gyvybei.

Langų, 100 proc. atsparių įsilaužimui, deja, nėra. LT EN normų 1627-1630 (reikalavimai ir klasifikavimas, atsparumas statinei apkrovai, atsparumas dinaminei apkrovai, atsparumas fiziniam įsilaužimui) nustatytos atsparumo įsilaužimui klasės nuo RC1N iki RC6 pasako mums, kiek ilgai langas lieka atsparus mėginimui jį neteisėtai atidaryti iš išorės, naudojant skirtingus įrankius ir įvairią jėgą. Antai langai, atitinkantys RC1N klasės reikalavimus, mėginant juos atidaryti tam tikrais įrankiais (replėmis, atsuktuvu, peiliu ar kt.), turi išlikti atsparūs mėginimui įsilaužti 3 minutes.

RC1N klasės reikalavimus atitinkantys apkaustai dažniausiai montuojami kaip standartas. Tačiau apkaustų gamintojai ir pardavėjai dažnai girdi prašymą: „Sukomplektuokite 2 ar 3 saugumo klasės apkaustus.“ Čia privalu pabrėžti, kad RC klasės apima visas sudėtines lango dalis – ne tik apkaustus. Lango montavimą objekte – irgi. Būtina įsidėmėti, kad langų atsparumo įsilaužimui klases galima nustatyti tik atliekant laboratorinius bandymus. Gal dėl didelių sąnaudų, gal todėl, kad langų atsparumu įsilaužimui Lietuvoje, deja, dažniausiai susirūpinama tik po mėginimo įsibrauti ar jau įvykus vagystei, tokie bandymai atliekami retai.

Tačiau vartotojai visada turi teisę prašyti langų, kurių komplektacija (stiklo paketai, apkaustai, tvirtinimo elementai, stiklajuosčių tvirtinimo būdas, langų montavimas) atitinka tam tikros klasės reikalavimus. Kadangi, kaip jau minėta, langų, 100 proc. atsparių įsilaužimui, nėra, reikia nepamiršti būste įsirengti signalizaciją. Čia galima pasinaudoti galimybe prie apkaustų įrengti daviklius, kurie, atidarius langus, perduoda signalą į apsaugos pultą. Beje, signalizaciją reikia ne tik įsirengti, bet ir įjungti paliekant namus net ir trumpam.

Atsparumo įsilaužimui sritis yra aiškiai reglamentuota, vartotojui lieka tik pasirinkti. Tačiau didelį susirūpinimą kelia kita – ar langai yra saugūs ir liks tokie visą eksploatavimo laikotarpį.

Galima drąsiai teigti, kad dauguma Lietuvos langų gamintojų dirba atsakingai, vadovaudamiesi techninėmis normomis. Labai dažnas atvejis, kai siekiant aukštesnės kokybės savo noru gamyboje taikomi griežtesni reikalavimai, negu numato normos.

Tačiau pasitaiko atvejų, kartais priverčiančių abejoti dirbančiųjų profesionalumu ar net, deja, sveiku protu. Pavyzdys iš mūsų praktikos: gavome paklausimą iš vieno langų gamintojo, kurio pateiktos langų schemos beveik du kartus viršijo leistinus aukščio ir pločio parametrus. Gamintoją informavę, kad tokių varstomų langų gaminti nebegalima, sulaukėme stulbinamo atsakymo: „O čia ne jūsų reikalas, mes gaminsime.“ Nepadėjo net argumentai apie egzistuojančią tikimybę, kad vyriai, apskaičiuoti ir išbandyti gerokai mažesniems parametrams, gali išlūžti ir krintantis langas su visu stiklu gali sužeisti, pavyzdžiui, mažą vaiką. Nors mes atsisakėme parinkti apkaustus, išliko galimybė, kad tokie langai vis vien buvo pagaminti.

Tokių ir panašių atvejų, kai nepaisant nieko užsakymas turi būti įvykdytas, pasitaiko retai, gal vienas ar du per pusę metų. Suprantama, tokius gaminus sugalvoja ne patys langų gamintojai. Dažnai jie yra spaudžiami užsakovų, projektuotojų ar statybininkų.

Su tokiu spaudimu ir jo padariniais teko susidurti ir pačiai. Esu įsigijusi butą, statytą patikimos statybų organizacijos, kur langų konstrukcijas, kaip vėliau paaiškėjo, tam projektui atsisakė gaminti ne vienas langų gamintojas. Padariniai – stipriau lyjant ir pučiant tam tikros krypties vėjui vanduo per langų konstrukciją ima skverbtis į butą. Nei priežastis buvo rasta, nei padariniai ištaisyti. Šiuo metu baigėsi garantinis laikotarpis, o su juo – ir pastangos ištaisyti broką.

Žinoma, čia tik vanduo, kuris nieko nesužeis. Tačiau matant tendenciją naujuose statiniuose vis didinti langų ir durų matmenis reikėtų nepamiršti techninių parametrų, kurie lemia mūsų saugumą.

RĖMĖJO TURINYS