Blog

Laiptai it skulptūra

Laiptai
„Hufton + Crow Photography“ nuotr.

MO muziejaus akcentu tapę pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo suprojektuoti spiraliniai laiptai, besitęsiantys per tris pastato aukštus, įkvepia patosui, o prie šių laiptų kūrimo prisidėjęs konstruktorius Audrius Ražaitis – dalykiškumui. Klausantis jo atrodo, kad bet kokiai idėjai lemta virsti kūnu, o juk įprastai konstruktoriaus žodis projekte ir būna paskutinis.

MO muziejaus skulptūrinių laiptų idėja, anot A. Ražaičio, architektų tobulinta kone iki paskutinės minutės, nors paties buvusio „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje iškilusio pastato architektūriniai sprendiniai, palyginti su pasiūlymais prieš projektą, mažai tepakito. Techniniame projekte laiptai buvo šiek tiek kitokie, taigi, dėl jų architektūrinės išraiškos architektų diskusijos tęsėsi ir muziejaus statyboms įsibėgėjus.

Tik išbetonavus perdangas ir uždengus muziejaus stogą, paaiškėjo, kaip galiausiai atrodys šis muziejaus akcentas. A. Ražaičio teigimu, vykstant statyboms buvo nuspręsta, kad laiptų konstrukcija nesirems ant perdangų, nes dar buvo neaišku, kokie tie laiptai turėtų būti. Konstruktorius pripažįsta, kad racionaliausia konstrukcija spiraliniams laiptams – plieninė, ji lengva ir tvirta, tokie laiptai standūs ir nesunkūs. Rangovo sprendimą spiralinius laiptus betonuoti lėmė ilgi plieninių laiptų gamybos terminai ir didelė galimų gamintojų pasiūlyta kaina. „Tiesių formų plieninius laiptus gaminti moka visi, dvigubo kreivumo arba lenktų paviršių konstrukcijas pagaminti kur kas sudėtingiau, patyrusių gamintojų mažiau ir tai lemia aukštesnes kainas“, – komentavo pašnekovas.

Laiptų konstrukcija suprojektuota nusprendus juos betonuoti.

Laiptų konstrukcija suprojektuota nusprendus juos betonuoti.

Apsisprendus laiptus betonuoti, suprojektuota laiptų konstrukcija. Laiptų skaičiuojamoji schema panaši į spyruoklę, skerspjūvyje vyrauja sukimo įrąžos, todėl didžiausi įtempiai veikia paviršiniame skerspjūvio sluoksnyje. Siekiant palengvinti konstrukciją, laiptų sijai pasirinktas stačiakampis tuščiaviduris profilis, vidinę ertmę suformuojant polistireninio putplasčio įdėklais. Laiptų klojiniams panaudota faneros plokštės ir metalo lakštai. Svarstyta plieninius liktinius klojinius panaudoti kaip laikančiosios konstrukcijos elementą, bet šios idėjos rangovas atsisakė, todėl laiptų konstrukcijos atsparumas užtikrintas armavimu.

„Laiptai atrodo masyvūs, nors jų konstrukcija daug plonesnė, tik ji paslėpta po architektūrinėmis detalėmis: turėklais, antpakopiais, – paaiškino konstruktorius. – Siekiant kaip įmanoma plonesnės, mažesnės konstrukcijos, parinktas maksimaliai armuotas skerspjūvis. Kylant aukštyn, laiptų sijos skerspjūvis palaipsniui mažėja. Būtų buvę racionalu naudoti šiek tiek daugiau betono ir mažiau armatūros, bet tuomet būtume nuliūdinę architektus.“

Laiptai patys save laiko, jie remiasi tik į pamatą. Kadangi laiptų zonoje dideli perdangos tarpatramiai (didesni nei 13 metrų), plona perdanga, laiptai su perdanga sujungti tiek, kad nejudėtų į šonus, o konstrukcijos standumas suskaičiuotas taip, kad laiptai, veikiant apkrovoms, deformuotųsi panašiai kaip perdanga. A. Ražaitis juokauja – laiptus ištiesus, išeitų išties ilga juosta.

Skerspjūvyje vyrauja sukimo įrąžos, todėl didžiausi įtempiai veikia paviršiniame skerspjūvio sluoksnyje.

Laiptų skaičiuojamoji schema panaši į spyruoklę.

Betonavimo darbai, pasak konstruktoriaus, nebuvo įprasti. Pirmiausia suarmuota ir išbetonuota apatinė laiptų sijos dalis, sudėtas polistireno užpildas, viršutinė armatūra, tuomet užbetonuota viršutinė sijos dalis. „Šiuolaikiniame pasaulyje tokius laiptus padarytų kitaip: iš plieno ar kompozicinių medžiagų, lengvesnius. Mes palyginti nesudėtingomis priemonėmis pasiekėme gana gerą rezultatą“, – reziumavo pašnekovas.

Konstruktorius pripažįsta: dirbti MO muziejuje buvę įdomu. Viena vertus, dėl bendradarbiavimo su architektų biuro „Studio Libeskind“ ir „DO ARCHITECTS“ komandomis. Antra vertus, MO muziejuje nedaug standartinių sprendimų, čia gausu sudėtingų, akimi nematomų, konstrukcinių sprendinių.

Komentaras

Arūnas Šlenys

Bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys.

MO muziejaus statybą vykdžiusios bendrovės „Naresta“ generalinio direktoriaus Arūno Šlenio nuomone, didžioji dalis statybos specialistų sutiktų su mintimi, kad logiškiausias ar racionaliausias ir paprasčiausias sprendimas spiralinių laiptų konstruktyvui būtų naudoti plienines konstrukcijas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad su architektų komanda galutinai suderinus architektūrinę spiralinių laiptų dalį, laiptams įrengti, įskaitant ir galutinę jų apdailą, buvo likę tik mažiau nei trys mėnesiai, buvo nuspręsta laiptus įrengti betonuojant. Tam, kad būtų maksimaliai tikslingai išnaudotas turimas rekordiškai trumpas laiko tarpas, didelis dėmesys buvo skiriamas detaliam darbų planavimui ir organizavimui. Pirmojo aukšto spiralinių laiptų klojiniams buvo panaudota faneros plokštė, o tam, kad būtų sutaupyta taip mažai turimo laiko, tuo pat metu dirbtuvėse buvo ruošiami antrojo aukšto klojiniai iš plieno lakšto.

Dar armuojant pirmojo aukšto laiptų konstrukciją, jau buvo surenkami antrojo aukšto laiptų klojiniai. Laiptams armuoti buvo panaudoti įprastose statybose itin retai pasitaikantys specialiai šiam projektui pagaminti, dviejose plokštumose išvalcuoti armatūros ruošiniai.

Vykdant laiptų konstruktyvo darbus, gamykloje jau buvo ruošiami lenkti plieno lakštai turėklams ir apdailinio betono plokštės laiptų pakopų apdailai. Lenktų metalinių turėklų paviršiaus apdailai buvo panaudotos technologijos, taikomos automobilių pramonėje. Visos sudėtinės laiptų dalys buvo ruošiamos ir gaminamos vadovaujantis turimais statybiniais brėžiniais be galimybės pasitikrinti vietoje esamos situacijos bei dėl laiko trūkumo be galimybės klysti ir pergaminti, jeigu kažkas būtų pagaminta neteisingai. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta kai kuriuos elementus gaminti su atsarga, kuri leistų apsidrausti atsiradus tam tikriems nuokrypiams.

Komandoje juokavome, kad šiame projekte spiraliniai laiptai yra kaip baigiamasis egzaminas mokykloje ar universitete, nuo kurio priklauso šio projekto galutinis rezultatas. Dabar, girdėdami aplinkinių komentarus ir vertinimą, galime manyti, kad tą egzaminą išlaikėme.

„Hufton + Crow Photography“ nuotr.

Bendrovė „Ąžuolų pynė“: medinis laiptų porankis

Kone trisdešimtmetį veikiančios „Ąžuolų pynės“ specializacija – nestandartiniai medienos gaminiai.

MO muziejuje bendrovės specialistai pagamino laiptų lenktą ąžuolo masyvo porankį. Lenkimo
forma suderinta vietoje pagal jau esamą metalą. Bendrovė taip pat pagamino ir lauko suoliukus.

Kontaktai: tel. +370 5 235 5230, www.azuolupyne.lt, el. p. info@azuolupyne.lt.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 gruodis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.