„Darbo aplinka yra tas veiksnys, kuris ne motyvuoja, o yra būtina sąlyga. Jei nebus tinkamos darbo aplinkos, tai darbuotoją labai stipriai demotyvuos“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros docentė Lina Girdauskienė. Pasak jos, ergonomiška darbo aplinka darbuotojui rodo, jog įmonė galvoja apie jį kaip apie žmogų, o ne priemonę tikslui pasiekti.
Didžiosios technologijų įmonės, tokios, kaip „Google“, „Linkedin“, „Facebook“, žinomos ne tik savo kuriamais produktais ir inovacijomis, bet ir tuo, kad jų biuruose darbuotojams sudaromos visos sąlygos ne tik dirbti, bet ir leisti laisvalaikį. Kino teatrai, skanėstų ir gėrimų automatai, stalo tenisas, biliardas ir kiti žaidimai, rekreacinės zonos ir sporto klubai – viskas čia dėl darbuotojo gerovės. Ar dėl įmonės?
„Tokia darbo aplinka sudaro galimybes darbuotojams dirbti ir po darbo, o šią metodiką darbo našumui padidinti jau seniai taiko japonai“, – sako L. Girdauskienė.
Kita vertus, tokios darbo erdvės signalizuoja darbuotojams, kad jie įmonei rūpi ne tik kaip „ištekliai“, bet ir kaip žmonės, turintys savo bendrų (pavalgyti, pailsėti) ir unikalių (kinas, sportiniai žaidimai) poreikių.
Išvaduoja nuo rutinos
Kaune veikiančio informacinių technologijų (IT) įmonių klasterio „Blaster“ erdvėse dirba trys įmonės. Jų darbuotojai (iš viso – apie 180) susitinka bendroje virtuvėje, laisvalaikio erdvėse. Klasterio įkūrėjo ir didžiausios jame veikiančios įmonės – „Telesoftas“ – vieno iš skyrių vadovo Nerijaus Eimanavičiaus nuomone, gerai įrengta darbo erdvė yra vienas būdų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kurių IT sektoriuje nuolat trūksta.
„Kuriame tokias erdves, kuriose ne tik patogu dirbti, bet ir būtų galima pailsėti nuo darbo. Pabendravimas, žaidimas gali tapti tuo šviežio oro gūsiu, kuris atneša naujų minčių“, – teigia N. Eimanavičius.
Ilsėtis dirbant – įmanoma?
KTU tyrėja L. Girdauskienė teigia, jog skirtingos erdvės, spalvos, baldai, darbuotojui suformuoja skirtingas emocijas ir patirtis: „Pavyzdžiui, peržiūrėjus kino filmą, gali kilti mintis vieną iš matytų vaizdinių, idėjų pritaikyti darbo užduotyse. Tai vadinamoji „why not“ metodika, kai iš skirtingų industrijų, sektorių, veiklų praktikos perkeliamos į visai neįprasta veiklą.“
Pasak KTU atstovės, komfortabilios, patogios erdvės darbuotojams leidžia jaustis kaip namuose ir sumažinti atskirtį tarp darbo ir poilsio vietų. Skirtingos erdvės ir zonos bei veiklos leidžia tuo pačiu metu ne tik atsipalaiduoti, pakeisti aplinką per labai trumpą laiką, bet ir tuo pačiu metu išlikti darbingam, nes esi apsuptas tų pačių asmenų, su kuriais gali ir toliau spręsti darbinius klausimus.
„Jau prieš daugybę metų buvo atlikti tyrimai, kad ergonomiškos darbo vietos padeda išlaikyti darbuotojų darbingumą, pasiekti didesnį našumą ir efektyvumą“, – sako savo verslą plėtojanti mokslininkė.
Biuras kaip dirbtinė realybė
Dirbdami biure, kurio nesinori palikti net pasibaigus darbo valandoms, darbe leisdami savo laisvalaikį kai kurie žmonės rizikuoja pradėti gyventi darbe ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.
„Ilgesnis užsidarymas vienoje erdvėje panaikina laiko pojūtį ir sustiptina emocinį prieraišumą. Tuomet gali atsitikti net taip, kad darbuotojai nebemato prasmės grįžti namo miegoti. Tai ypač pavojinga vienišiems žmonėms. Darbas pavirsta namais, darbuotojai susiduria su grėsme virsti darboholikais, nes sukurta dirbtinė aplinka tampa jų gyvenimu. Labai panašu į dirbtinę tikrovę“, – mano L. Girdauskienė.
N. Eimanavičiaus nuomone, žmonės tiesiog turi skirtingus prioritetus: „Įrengiant erdves, kuriose galima ir pramogauti, leisti laisvalaikį galbūt ir siekiama, kad darbuotojas kuo daugiau laiko praleistų darbe, bet mano prioritetas – tiesiog patogi aplinka dirbti, kurioje gali ir atsipalaiduoti. Darbo aplinka nekonkuruoja ir netrukdo asmeniniam gyvenimui.“
Atvirose darbo erdvėse bendradarbiavimas gimsta natūraliau
Kitas neseniai atsiradęs fenomenas – atviros darbo erdvės, kuriose dirba profesionalai, atstovaujantys arba įmonėms, arba sau. Pasak specialistų, tokios darbo erdvės yra puiki aplinka bendradarbiavimui skatinti.
„Buvau prodiuserinės įmonės personalo vadovė ir mums yra tekę dirbti atviroje kūrybinėje erdvėje. Buvo labai patogu – kai mums reikėdavo kokių nors IT sprendimų, kreipdavomės į čia pat dirbančius programuotojus, jei reikėdavo konsultacijos dėl kokios nors vaizdo ar garso medžiagos, šalia dirbo nesunkiai pasiekiami specialistai. Kartu dirbdamas esi kaip viena organizacija, nes kitos įmonės „uždengia“ funkcijas, kurių pats negali atlikti“, – patirtimi dalijasi KTU docentė L. Girdauskienė.
Jos teigimu, tokie biurai ne tik suveda į vieną erdvę žmones su skirtinga patirtimi ir skirtingomis žiniomis, bet ir sukuria aplinką neformaliems tokių žmonių susitikimams. Natūraliau atsiranda ir bendravimas bei bendradarbiavimas.
Efektyviau dirba „žmonės–raketos“
Pasak N. Eimanavičiaus, IT klasterio „Blaster“ įmonės ne konkuruoja tarpusavyje, o bendradarbiauja: „Kokia gali būti konkurencija, kai programuotojų nuolatos trūksta? Tenka dalytis darbu.“
Be to, bendradarbiavimas leidžia įkurti geresnes erdves už mažesnius kaštus. N. Eimanavičius teigia, kad sinergija tarp biure įsikūrusių įmonių duoda labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, dalis „Telesofto“ žaidimų padalinio žmonių šiandien dirba su jauna klasterio įmone „Sneaky Box“. Pasak N. Eimanavičiaus, specializacija leidžia paprasčiau pasidalyti darbais.
„Esu už idėją, jog geriau ir našiau dirba „žmonės–raketos“, kurie specializuojasi tam tikroje srityje, o ne tie, kurie paviršutiniškai žino daugybę technologijų ir iš visų po truputį ką nors pritaiko“, – mano N. Eimanavičius.
Įdomus darbas – geriausia motyvacija
Tiesa, ne visiems įmonių vadovams idėja, kad jų darbuotojai sėdi bendroje erdvėje yra vienodai patraukli. Pasak L. Girdauskienės, darbuotojai, būdami tokioje erdvėje yra labai lengvai pasiekiami ir juos tampa lengva persivilioti. N. Eimanavičiaus nuomone, tai, vis dėlto, priklauso nuo vadovų požiūrio ir įmonės gebėjimo pasiūlyti geras sąlygas. Beje, abu specialistai sutaria, jog efektyviausias motyvuojantis veiksnys – įdomus darbas.
„Mane IT sritis traukė nuo mokyklos. „Karjerą pradėjau“ KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje – kiekvieną savaitgalį važiuodavau 100 kilometrų į pamokas, man buvo įdomu viskas, kas susiję su kompiuteriu. Du kartus laimėjau programuotojų konkursą ir to užteko, kad galėčiau lengvatinėmis sąlygomis įstoti į KTU. Galima sakyti, kad ne aš universitetą, o jis mane pasirinko“, – pasakoja N. Eimanavičius.
KTU baigęs ir magistro studijas, įmonės „Telesoftas“ vieno iš skyrių vadovas teigia, jog naudoja visas universitete įgytas žinias. Ypač platus universitetinis išsilavinimas pravertė perėjus nuo paprasto programuotojo darbo iki vadovaujančių pareigų.
