Nestandartinėje aplinkoje – buvusio sovietų karinio miestelio teritorijoje – savo vietą atrado ir lietuviškų čiužinių bei miegamojo baldų gamintojo „Lonas“ salonas. Interjero autorių „2XJ“ architektų pasirinktas pasiteisinęs sprendimas – jaukų saloną niūriose buvusio autotransporto fabriko sandėlio patalpose įrengti per du aukštus.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]Komanda: Jokūbas Jurgelis, Jurga Marcinauskaitė.
[/one_fourth] [one_fourth]Plotas: 550 kv. m.
[/one_fourth] [one_fourth]Metai: 2018 m.
[/one_fourth] [one_fourth_last]Vieta: Vilnius.
[/one_fourth_last] [/su_note]Derino skirtingas funkcijas
Pirmame buvusio pramoninio pastato aukšte buvo įrengta ekspozicinė erdvė su produktų testavimo zona, skirta bendrovės gaminamiems produktams pristatyti ir su jais iš arčiau susipažinti. Antresolėje įkurta bendradarbystės erdvė darbuotojams ir klientams. Šis salonas, anot interjero architektų, – daugiafunkcė erdvė, skirta eksponuoti, pristatyti ir bendradarbiauti.
Daug dėmesio, projektuojant salono interjerą, skirta medžiagoms. Architektai noriai rinkosi perdirbtą poroloną ir gumą, baldų ir interjero elementų gamyboje naudojo neaukščiausios kokybės fanerą, lininius siūlus. „Šios medžiagos tapo pagrindiniu projekto akcentu tiek dėl estetinių, tiek dėl idėjinių savo ypatybių. Perdirbtos medžiagos formuoja kitokią, atsakingesnę vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybos įmonei“, – apibendrino pašnekovas.
Su bendrove architektai bendradarbiauja penkerius metus, yra puikiai susipažinę su įmone ir jų kuriama produkcija. Taigi, ir tikslai sutapo – sukurti visiškai naują „Lono namų“ koncepciją, puikiai atspindinčią įmonės požiūrį ir vertybes. Šiame salone visas produkcijos asortimentas pristatomas neformalioje, namus primenančioje aplinkoje.
Bendrovė „Grindys“ šiame objekte restauravo ir poliravo betonines grindis.
[one_half]UAB „Grindys“
Mob.: +370 631 00444
E-mail: info@grindys.pro
www.grindys.pro
Pridėtinę vertę kuria medžiagos
Vienas projekto autorių architektas Jokūbas Jurgelis patvirtino – projektuojant šį interjerą, norėjosi parodyti inovatyvų įmonės požiūrį, atskleisti gaminamus produktus ir išplėsti prekybinio salono sampratą, sukuriant pridėtinę vertę lankytojams. Įtakos interjero idėjoms turėjo ir erdvė, kurioje salonas įsikūręs. Mat buvęs sandėlis išsiskiria tūriu ir aukščiu, įspūdingais konstrukciniais sprendimais.
Viena svarbiausių taisyklių, kurių laikėsi interjero architektai, buvo maksimaliai panaudoti nestandartinius sprendimus, nes, jų akimis, būtent jie kuria pridėtinę vertę ir unikalumą baldų gamintojui. Todėl visi baldų sprendimai skirti specialiai šiam projektui.
Kone pagrindiniu projekto akcentu, sykiu netikėtumu, tapęs teracinis porolonas išsiskiria estetinėmis ir idėjinėmis ypatybėmis, antra vertus, šiuo metu renesansą išgyvena mozaikinis betonas. Šiame projekte iš teracinio porolono pagaminti kone visi pagrindiniai elementai: registratūros baldai, dalies sienų apdaila, ekspoziciniai baldai, jis pritaikytas akustiniams sprendimams ir dekoro bei atsisėdimo elementams.
Kai kurie šiam salonui sukurti elementai, anot pašnekovo, sulaukė sėkmės ir apdovanojimų, tad toliau noriai naudojami už šio salono ribų.
Apšvietimas salone suprojektuotas taip, kad atitiktų prekybinės paskirties erdvės poreikius, sykiu kurtų teatrališką atmosferą, koncentruotą į produktą. Salono grindų danga yra aliuzija į pirminę – pramoninę – erdvių paskirtį. Buvo atkurtas autentiškas pramoninis betonas.
Šiame projekte, interjero autorių žodžiais, ypač svarbi natūrali medžiagos spalva, o įdomiausi perdirbtų medžiagų atspalviai. Nors, pasak architekto, jas suvaldyti buvo sunku, bet medžiagų netobulumas ir sukūrė didžiausią estetinę vertę.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″] [one_half]Bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda džiaugiasi prisidėjusi prie šio projekto įgyvendinimo.
Šiame salone apgyvendinome užsienio tiekėjų „Andreu World“ apskritą susitikimų stalą „Reverse“ ir „Pedrali“ lengvas sulankstomąsias kėdes „Enjoy“, kad susitikimai su architektais ir klientais būtų malonūs ir naudingi.
[/one_half]
[one_half_last padding=”0 0 0 15px”]
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 spalis.
