Blog

Kuršių neriją nori apsaugoti įstatymu

Po birželio mėnesį vykusios tarptautinės konferencijos „Kuršių nerija mums ir pasauliui“, kurioje konstatuota, kad Kuršių nerijos – UNESCO Pasaulio paveldo vietovės –  išsaugojimas ir darnaus teritorijos vystymo užtrikrinimo garantas galėtų būti atskiras Kuršių nerijai skirtas įstatymas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybė teikia Seimui rezoliuciją.

 Seimo prašoma priimti nutarimo projektą, pavedantį Vyriausybei inicijuoti koncepcijos ir įstatymo, skirto Kuršių nerijai, parengimą, įtraukiant į įstatymo rengimo darbo grupę valdžios institucijų, visuomenės atstovus ir įvairių sričių specialistus. Pasaulyje yra nemažai pavyzdžių, kai UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugai ir gyvenimui jose harmonizuoti, priimami specialūs įstatymai, į kuriuos perkeliamos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatos.

1972 m. priimta UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. ir taip įsipareigojo saugoti Lietuvoje esantį pasaulio kultūros ir gamtos paveldą bei užtikrinti, kad būtų imamasi veiksmingų ir aktyvių priemonių jį apsaugoti, išsaugoti ir pristatyti.

Kuršių nerijai, įrašytai į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir turinčiai Pasaulio paveldo komiteto įteisintą išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, turėtų būti taikomi šią Konvenciją įgyvendinantieji, o ne bet kuriai kitai vietovei skirti bendrieji ar tipiniai reglamentai.

Tarptautinio forumo metu išryškintos metų metais Kuršių neriją kamuojančios problemos, kurias yra būtina spręsti norint išsaugoti šią unikalią vertybę. Vieni didžiausių iššūkių – saugomos teritorijos, tarptautinio kurorto ir vietos bendruomenės tikslų suderinamumas. Kuršių nerijos gyvenime dalyvauja daug žaidėjų, kiekviena institucija turi savo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o tarp jų yra daug nesuderinamumo ir neaiškumo, kas kelia daug keblumų pasidalijant kompetencijas. Nesusikalbėjimas ir skirtingos interpretacijos – didžiulis trukdis darniai Kuršių nerijos plėtrai.

Kiti ne mažiau svarbūs iššūkiai: aiškios Kuršių nerijos gyventojų ir svečių švietimo politikos stoka apie šios UNESCO vietovės svarbą bei atsakingų institucijų požiūrio į suteikto pasaulio kultūros paveldo verybės statuso reikšmę, nuolatinio tikslinio finansavimo iš valstybės biudžeto būtinybė, Kuršių nerijos transporto srautų reguliavimas bei sezoniškumo problema.

Rezoliucijoje taip pat prašoma Vyriausybės atsižvelgiant į užsienio šalių gerąją patirtį sudaryti nuolatinę Ekspertų tarybą prie Vyriausybės, kurioje būtų aptariami vietovės valdymo ir kiti aktualūs klausimai.

UNESCO pasaulio paveldo statusas – tai ne tik prestižas, tačiau ir didžiulė atsakomybė. Kultūros paveldo objekto pripažinimas pasauliniu mastu nesuteikia ir negarantuoja apsaugos, tačiau yra neginčijamas rodiklis, kad vertybė yra unikali pasaulyje, reikalaujanti išskirtinės priežiūros, kuria visapusiškai gali ir turi rūpintis pati valstybė – jokia tarptautinė organizacija to nepadarys už Lietuvą. Išsaugojimas – tai ilgas ir sunkus tęstinis procesas, kurį, tikimasi, padėtų harmonizuoti Kuršių nerijai skirtas specialus įstatymas.

 

Valstybinės kultūros paveldo komisijos inf.

 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.