• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kuršėnuose duris atvėrė renovuotas medinis dvaras ir naujas tiltas pėstiesiems

2021 liepos 12 d.
kursenu dvaras
Organizatorių nuotr.

Praėjusią savaitę duris visuomenei po renovacijos atvėrė, o iš tiesų – nuo visiškos pražūties išgelbėtas vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros šedevras – Kuršėnų dvaras.

Unikalus medinės architektūros Kuršėnų dvaras atkurtas su ypatinga meile ir kruopštumu. Pavyko išsaugoti, restauruoti daug medinio dekoro detalių, laiptus, išskirtinio rašto Baltosios salės lubas – daug smulkių ir stambių detalių rūmų viduje ir išorėje.

Naikinti ir nykę, apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines architektūros ir interjero detales! Kito tokio XIX amžiaus pradžios medinės architektūros perlo niekur daugiau Lietuvoje nepavyko išsaugoti – tik Kuršėnuose! Atvykite pamatyti ir prisiliesti prie XIX amžiaus pradžios šedevro!

kursenu dvaras
kursenu dvaras

Vienintelis toks ir dar menantis Lietuvos didžiuosius kunigaikščius

Kuršėnų dvaras yra išskirtinis tuo, jog mūsų dienas pasiekė kaip vienintelis Lietuvoje išlikęs amžiną leno teisę (turtas priklauso giminei iki tol, kol yra gyvų paveldėtojų) turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis išliko nepakitęs beveik 300 metų – nuo 1564-ųjų iki 1922 metų žemės reformos. (Kuršėnų dvaras nuo XV a. priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Kuršėnus dovanojo Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. 1621 m. dvaras atiteko Lietuvos didžiosios kunigaikštystės raštininkui ir paiždininkiui Steponui Pacui, kuris Kuršėnus valdė dešimtmetį ir tada pardavė didikams Gruževskiams, kurių giminė Kuršėnus valdė apie 300 metų.

Dabartiniai Kuršėnų dvaro rūmai pastatyti 1812 metais – vos per metus! 1811 m. pavasarį į Kuršėnus atvyko meistras iš Rytprūsių – dailidė Joanas Rikė su savo pameistriais. Jie pastatė naujus Kuršėnų dvaro rūmus, suremontavo apgriuvusį „bravorą“, karčemą, perstatė sodininko namelį, koplyčią, suremontavo kitus pastatus.

Ir dvaras suklestėjo! Buvo sutvarkytas puikus peizažinis parkas, šalia Ventos iškastas tvenkinys, suformuota 70 metrų apskrita pieva, apsodinta medžių eile. Ūkis ėmėsi auginti grynaveislius galvijus, buvo pastatyta visoje Žemaitijoje išgarsėjusi sūrių gamykla. 1922-ųjų žemės reformos metu dvarui buvo palikta per 200 ha žemės.

kursenu dvaras

Naikino žiaurūs likimo ir politikos išbandymai

Skaudžiausias periodas Kuršėnų dvarui ir visai Gruževskių giminei prasidėjo 1940-aisiais, kai dvaras buvo nacionalizuotas, o paskutinysis jo savininkas Jurgis Gruževskis sovietų valdžios buvo areštuotas ir kalintas. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo grįžęs į Kuršėnus, tačiau dvaro neatgavo, remiantis kai kuriais Kuršėnų dvaras šaltiniais, buvo išvežtas į koncentracijos stovyklą.

Sovietmečiu dvaro rūmų paskirtis keitėsi, čia buvo ir Kuršėnų tarybinio ūkio kontora ir gyvenamieji butai. Panaikinus Kuršėnų tarybinį ūkį, dalis dvaro pastatų perėjo Šiaulių rajono savivaldybės žinion. Vyko ilgas procesas, kol visi dvaro rūmai buvo atlaisvinti ir buvo galima rengtis kultūros paveldo pastato rekonstrukcijai. Dvaras buvo ėmęs nykti akyse, bet įvyko stebuklas ir šiandien Kuršėnų dvaro rūmai rekonstruoti bei prikelti naujam patraukliam kultūros  gyvenimui.

234 metrų šiuolaikiškas tiltas

Miesto centrinės dalies teritorija tapo patrauklesnė vietos bendruomenei, miesto svečiams, teritorija pritaikyta neįgaliesiems, šeimoms su vaikiškais vežimėliais, pagerėjo gyventojų mobilumas. Sudarytos sąlygos geresniam Kuršėnų miesto gyventojų ir svečių rekreacinių, poilsio, sveikatinimo, laisvalaikio praleidimo ir susisiekimo poreikių tenkinimui, kas duos teigiamą impulsą verslo ir investicijų plėtrai.

UAB „Atamis“ architektų ir „TEC Infrastructure“ inžinierių projekto metu pastatytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas su inovatyvia apšvietimo infrastruktūra, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka su maudykla, lauko terasa, mažosios architektūros elementai, sutvarkyta žalioji zona, pasodinti augalai.

kursenu tiltas kursenai
kursenu tiltas kursenai
kursenu tiltas kursenai

Pėsčiųjų tiltas suprojektuotas taip, kad einant juo atsivertų kuo daugiau ir įvairesnių aplinkos apžvalgos perspektyvų. Išplatintoje tilto vietoje suformuota aikštelė specialiai skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti. 

Tilto posūkyje suformuotoje poilsio erdvėje įrengti suoliukai, atsipalaiduoti galima ir išsitiesus ant virvinio tinklo gulto, sumontuoto virš angos tilto perdangoje. Čia įrengtos saulės baterijos,  leidžiančios naudotis bevieliu internetu, įkrauti mobilųjį telefoną, klausytis muzikos ar prisipūsti dviračio padangą. Taip pat yra ir SOS pagalbos mygtukas.    

Architektai pagalvojo ir apie naująsias tradicijas ir čia sumontavo erdvinę skulptūrą įsimylėjėlių spynelėms kabinti. Kitoje aikštelėje įrengta vieta žvejybai su poilsiui skirtais suoliukais.

Dar vienas tilto privalumas – išmanusis apšvietimas, suteikiantis jam išskirtinio gyvumo ir žavesio. Jis intensyviau apšviečia tiltu judančius objektus, o tose atkarpose, kur nėra judėjimo – veikia budėjimo režimu. Papildomai sumontuota ir įranga šventiniam tilto apšvietimui.  

Aplinkui tiltą sutvarkytas ir poilsiui bei rekreacijai pritaikytas upės slėnis ir prieigos. Ši teritorija ilgą laiką buvo apleista, o dabar čia įrengti pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelė vaikams, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla, lauko terasa, sutvarkyta žalioji erdvė. Visa teritorija pritaikyta neįgaliesiems, šeimoms su vaikiškais vėžimėliais. 

Dalintis:
Komentarai

statyba ir architektura albumas