Manote, kad architekto darbas neatsiejamas nuo braižymo lentos ir preciziškai nusmailintų grafito pieštukų? Į pastatų projektavimą vis labiau veržiasi elektroniniai įrankiai, leidžiantys projektuoti pastato eksterjerą, interjerą bei inžinerinius tinklus ne tik tiksliau, bet ir daug sparčiau bei efektyviau.
Kas yra BIM?
Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėjanti naujovė – projektavimas BIM aplinkoje, dar įvardijamas kaip skaitmeninis statinio modeliavimas. Po BIM (angl. Building Information Modeling) santrumpa slepiasi pažangus skaitmeninio projektavimo procesas, kuomet statinys – nuo konstrukcinių sprendimų, statinio išorinių sienų, stogo, langų iki inžinerinių sistemų, elektros instaliacijos ir kitų smulkiausių elementų, pvz., šviesos jungiklių, yra modeliuojamas virtualioje duomenų bazėje, iš joje esančių bei nuolat papildomų informacinių bibliotekų. Remiantis sukurta skaitmenine konkretaus statinio duomenų baze, BIM aplinkoje sukuriamas virtualus trimatis jo modelis.
Palengvina darbo organizavimą
BIM aplinkoje sukuriama viena virtuali darbo vieta, kurioje tuo pačiu metu gali darbuotis skirtingomis konkretaus objekto funkcijomis besirūpinantys specialistai bei jų komandos: architektai, inžinieriai, interjero dizaineriai ir kiti.
Projektavimo elektroninėje erdvėje proceso dalyviai pastebi, kad informacinio modeliavimo sprendimai leidžia padidinti darbo efektyvumą, pagerinti projektų kokybę ir, žinoma, sutaupyti laiko bei mažinti kaštus. Modeliavimas BIM aplinkoje, anot jį jau išbandžiusių specialistų, padeda lengviau dalytis informacija, tiksliau planuoti išlaidas, sklandžiau organizuoti projektavimo, tiekimo ir statybos procesus.
„BIM įgalina visus kurti vienoje vietoje, todėl paprasta paskirstyti darbus, jų nekartoti, derinti tarpusavio veiksmus, sekti projekto eigą ir jo kitimą. Tą pačią informaciją galima panaudoti daugybei kitų užduočių: brėžiniams generuoti, konstrukcijų atsparumui ir tinkamumui įvairiais aspektais įvertinti arba net vizualizacijoms, naudojant tą patį modelį, kurti“, – BIM pranašumus vardijo UAB „City Projects“ Projektų valdymo skyriaus vadovas Dainius Gudavičius.
Itin praktiška ir tai, kad BIM duomenų bazėje pateikta informacija apie statinį galima naudotis visais objekto gyvavimo etapais: projektuojant, statant, eksploatuojant ir net jį nugriaunant.
Kiek dangoraižyje šviesos jungiklių?
Ateities technologija vadinamos BIM projektavimo platformos pionierių jau yra ir Lietuvos rinkoje. Kuriami trimačiai BIM modeliai, atliekamas BIM proceso koordinavimas, vykdomas statybų ir pastatų valdymas. Tarp skaitmeninio projektavimo proceso teikiamų pranašumų – ir galimybė automatiškai suprojektuoti net smulkiausius objektus bei prietaisus.
„Manote, šviesos jungikliai ir kištukiniai lizdai – smulkmena? Bet įsivaizduokite situaciją, jei, tarkime, architektas suprojektuoja pastatą, numato jo bendrus spalvinius derinius ir formas, tačiau neatkreipia dėmesio į jungiklius. Tuomet tas darbas atitenka elektrikams, kurie visiškai nieko bendro su architektūra ir dizainu neturi. Jie jungiklius parenka tik pagal reikalingas funkcijas ir galiausiai, pavyzdžiui, griežtų linijų pastate įrengiami apvalūs jungikliai. Ir čia tik menkiausia iš galimų problemų. O jei mes kalbėtume apie išmanųjį namą ir nežinia kur ir kaip sudėliotus jo valdiklius? Rezultatas būtų dar prastesnis. Mūsų siūlomos bibliotekos išsprendžia šias problemas ir siūlo patogų sprendimą, kuris pateikia išbaigtą pastato vaizdą“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro UAB „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Neseniai kompanija „Jung Vilnius“ pristatė Lietuvoje pirmą BIM jungiklių biblioteką.
Mažina klaidų tikimybę
Pasak R. Skurdenio, BIM biblioteka veikia kaip specifinis elementų duomenų archyvas, kuriame vieną kartą sukurtas ir įdėtas elementas tampa daugkartinio naudojimo. Kitaip tariant, iš BIM bibliotekos pasirinkus jau sukurtą jungiklį ir pakeitus vieną ar kelis jo parametrus, jungiklis gali būti naudojamas vis kitam projektui.
„Mūsų BIM bibliotekoje po žodžiu „jungiklis“ slepiasi šimtai gaminių. Tai ir išmanūs jungikliai, ir termostatai, judesio davikliai ir daugybė kitų sprendimų, montuojamų pastatuose. Naudojantis mūsų BIM bibliotekoje esančiais elementais, projektuojančiajam užtenka pažymėti vietą, kurioje bus jungiklis, ir programa iš karto parenka reikalingą jungiklio funkcionalumą bei išvaizdą. Itin patogu tai, kad elektroniniame brėžinyje pateikiamos ir visos techninės specifikacijos – gaminio kodas, konkreti spalva, funkcija bei visa kita reikalinga informacija“, – „Jung“ BIM bibliotekos veikimo principus aiškino R. Skurdenis.
Daugiau laiko kūrybai
R. Skurdenis įsitikinęs, jog projektavimas BIM aplinkoje greitai taps visuotinai reikalaujamu standartu, o kitoks projektavimo procesas bus tiesiog nebeįsivaizduojamas ir nekonkurencingas: „Tikimės, kad BIM bibliotekos taps labai geru pagalbiniu įrankiu, padedančiu pristatyti užsakovams užbaigtą statinio vaizdą – ne tik sienas, kaip iki šiol dažniausiai būdavo daroma vizualizacijose, bet ir jungiklius, protingojo namo valdiklius ar kitus elementus. Anksčiau architektai ir dizaineriai tokius elementus būdavo priversti piešti patys, kam sugaišdavo dešimtis kartų daugiau laiko, o dabar jie šių elementų 3D modelius galės tiesiog importuoti į BIM platformą. Svarbu, kad automatiškai persikels ir visos techninės specifikacijos, todėl sumažės projektuotojų daromų klaidų tikimybė“, – jungiklių BIM modelių bibliotekos naudą įvardija R. Skurdenis.
Projektavimas BIM aplinkoje leidžia architektui, interjero specialistui daugiau laiko skirti kūrybai nei techniniam darbui, kuriame, beje, padaroma daugiausia klaidų. Kūrybos procesams padeda BIM analizės, variantų projektavimo BIM įrankiai.
Gali išbandyti kiekvienas
„Jung“ siūloma BIM biblioteka šiandien prieinama kiekvienam vartotojui. „ArchiCad“ ir „Revit“ programoms skirtą biblioteką architektai ar kiti projektavimo proceso dalyviai gali nemokamai parsisiųsti „Jung Vilnius“ interneto svetainėje. Kartą parsisiųstus „Jung“ gaminių duomenis tereikia tiesiogiai įdiegti į projektavimo programinės įrangos biblioteką ir vos keliais pelės paspaudimais jungikliai bus sumontuoti skaitmeninėje BIM erdvėje.
A. Kaušpėdas: „Tikiu, kad BIM bus įtvirtintas teisiniu lygiu“
„Užsakovai BIM ilgai vertino kaip tam tikrą pramogą ir visa tai priimdavo kaip mūsų – architektų – virtuvės dalyką. Juk eiliniam užsakovui reikia suderinto projekto ir kuo mažesnės projektavimo kainos. Mūsų užsakovai tik dabar pradeda suprasti, kas yra BIM ir kokią pridėtinę vertę ši platforma gali suteikti – BIM atveria kelią į kokybę. Turime gerą infrastruktūrą, gerą skaitmeninį ryšį, tad tikrai galime tai daryti – tereikia atsikratyti vidinių stabdžių. Tikiu, kad netrukus projektavimas BIM aplinkoje bus įtvirtintas ir teisiniu lygiu, o BIM reikės atiduoti vertinti „Infostatybai“ kaip produktą, tuomet specialiomis programomis vertintojai bei tikrinančios institucijos galės projektą išnagrinėti po kaulelį. Manau, tokios perspektyvos – jau ne už kalnų“, – sakė UAB „JP Architektūra“ kūrybos direktorius Algirdas Kaušpėdas.
