Stogo dangos pasirinkimą lemia ne viena aplinkybė – nuo šio sprendimo priklauso ne tik estetinis pastato vaizdas, bet ir paties stogo tarnavimo laikas. Statinių energinės klasės kartelei kylant vis aukštyn, aktualūs tampa ir kiti klausimai: ar stogo dangos tipas turi įtakos energiniam efektyvumui bei šiltinimo sprendimams?
Svarbiausia – šiluminė izoliacija
Renkantis stogo dangą specialistai pirmiausia pataria įvertinti pastato tipą – vargu ar ūkininkui verta rinktis brangų ilgaamžį produktą.
Taip pat būtina atsižvelgti į projektinius statinio sprendimus ir architektūrinę koncepciją: vienu atveju labiau tiks čerpės, kitu – cinkuotos skardos ar net medžio danga. Be abejo, svarbu ir techniniai gaminio parametrai bei kainos ir kokybės santykis.
Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros docentė dr. Rėda Bistrickaitė pripažino, kad pati stogo danga energiniam efektyvumui esminės įtakos neturi.
„Kalbant apie energinius parametrus, svarbiausia, kad nesusiformuotų šilumos tiltelių, būtų užtikrinta tinkama stogo izoliacija – kuo šiluminė varža didesnė, tuo stogas bus šiltesnis, – kalbėjo KTU mokslininkė. – Žinoma, palyginti su čerpėmis, bitumu ar beasbesčio šiferio lakštais, metalo danga labiau traukia šaltį, drėgmę. Tačiau bendrame kontekste patiriami šilumos nuostoliai nėra labai dideli.“
Alternatyva – kanapių vata
Kokybišką namo stogą specialistė vaizdžiai lygina su šilta kailine kepure, nes per šią pastato konstrukciją gali būti patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.
„Šiluminė pastato stogo izoliacija turi būti didesnė nei sienų, nes šiluma kyla į viršų“, – primena KTU mokslininkė R. Bistrickaitė.
Anot pašnekovės, siekiant aukštų energinio efektyvumo parametrų būtina šiltinti ir šiaudinius stogus. Pavyzdžiui, šiuo atveju gali būti naudojama alternatyvi medžiaga – medžio arba kanapių vata.
Kanapių vatai gaminti auginamos specialios šių augalų rūšys, ji yra labai efektyvi ir pasižymi geresniais šiluminės varžos parametrais, palyginti su kitų panašaus pobūdžio produktų rodikliais.
Ši vata pravarti ne tik tada, kai orientuojamasi į natūralias medžiagas, bet ir tais atvejais, kai dėl tam tikrų techninių apribojimų šilumos izoliacija turi būti plonesnio sluoksnio.
Žaliųjų stogų privalumai
Pašnekovės teigimu, ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje kanapių vata nebėra egzotiškas produktas, tačiau, kaip ir kiekviena alternatyva, už panašius gaminius kainuoja žymiai brangiau.
„Ir klasikinė mineralinė, ir ekovata irgi pasižymi puikiais parametrais, be to, didesnės šiluminės varžos siekiančios technologijos nuolat tobulinamos“, – įvertino specialistė.
R. Bistrickaitė pripažino, kad už įprastas dangas ir ne vienu parametru efektyvesni nebent vadinamieji žalieji stogai, kurių tradicijos ypač puoselėjamos Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Šveicarijoje.
„Apželdintieji stogai ne tik yra šiltesni, bet ir turi daugiau privalumų: užtikrina geresnę garso izoliaciją, valo orą nuo taršos, vėsina pastatus, kai karšta, tad pagerina ir saulės baterijų darbą – kai stogas neįkaista, jos veikia efektyviausiai“, – vardijo KTU mokslininkė R. Bistrickaitė.
Anot specialistės, ekstensyvaus tipo žalieji stogai, padengti nedideliu substrato sluoksniu ir apželdinti nereikliais augalais – samanomis, žolėmis, specifinės priežiūros nereikalauja.
 Bendrovė „Eivuda LT“ – Europoje sertifikuotų santvarinių konstrukcijų specialistai, siūlantys architektūrinių sprendimų įvairovę, greitą montavimą, ilgalaikę garantiją už optimalią kainą. |
