Aplinkos ministerijos išplatintame kvietime dalyvauti daugiabučių renovacijoje pirmąsyk paminėtas reikalavimas naudoti termoizoliacines medžiagas, turinčias Europos techninį įvertinimą. Specialistai tvirtina – toks reikalavimas anokia naujiena, tačiau jo vaidmuo itin svarbus užtikrinant į statybvietes patenkančių medžiagų kokybę.
[su_quote cite=”Žymantas RUDŽIONIS”]Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria ir naujų termoizoliacinių medžiagų: panaudoja kanapių pluoštus, tiria erogelio, pūstojo stiklo, polistireninio putplasčio granulių įtaką lengvųjų betonų savybėms.[/su_quote]Galimybių – ne viena
Į statybų aikšteles patenka medžiagos, sertifikuotos pagal Europos darniuosius standartus, adaptuotus Lietuvai. Remiantis šiais standartais, termoizoliacinėms medžiagoms suteikiamas CE ženklas. Antrasis būdas gauti kokybę patvirtinantį ženklą – Europos techninis įvertinimas. Žemesnė riba – nacionalinis techninis įvertinimas, kuriuo remiantis galima sertifikuoti medžiagas ar sistemas. Nacionaliniu techniniu liudijimu paženklintos termoizoliacinės medžiagos gali būti naudojamos tik Lietuvoje.
Daugelis šiltinimo sistemų – ne ketvirtos grupės pagal sertifikavimo schemą, o pirmos–trečios, kas reiškia griežtesnius sertifikavimo reikalavimus. Pagal įmonės standartą galima sertifikuoti tik tas medžiagas arba sistemas, kurias numato ketvirtoji schema. Tai yra dažai, išorės ir vidaus tinko skiediniai ir kt.
Įmonės standartas naudojamas statybos produktams, kurie yra nestandartiniai, t. y. kai nėra darniojo Europos standarto, lietuviškojo standarto, Europos ar nacionalinio techninio įvertinimo. Remiantis įmonės standartu, sertifikuojančios produktus įstaigos turi teisę atlikti sertifikavimo procedūrą.
Renovacijoje populiariausios tinkuojamoji ir vėdinamoji fasadų sistemos. Renkantis vėdinamųjų fasadų sistemą, naudojami įvairiausi metaliniai, mediniai, metaliniai profiliai su plastikiniais intarpais, sumažinantys ilginių ir taškinių šilumos tiltelių susidarymą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria ir naujų termoizoliacinių medžiagų: panaudoja kanapių pluoštus, tiria erogelio, pūstojo stiklo, polistireninio putplasčio granulių įtaką lengvųjų betonų savybėms, pasitelkia vakuumavimo sistemas, kai šilumą izoliuojančios medžiagos izoliuojamos vakuume, kad būtų išgautos geriausios šilumą išsaugančios savybės.
Polistireninio putplasčio ir mineralinės vatos gamintojai, anot KTU mokslininko Žymanto Rudžionio, taip pat ieško inovacijų, padedančių sumažinti šilumos laidumo koeficientą. Lietuvoje, pašnekovo teigimu, tik pavieniai gamintojai siūlo išbaigtus šilumos tiltelių konstrukcinius sprendimus, ypač balkonų, lodžijų, langų angokraščių ir kitų pastato elementų, kuriems reikalingi efektyvūs šilumos tiltelių sprendiniai. Tinkamai neapskaičiavus ilginių šilumos tiltelių, rasoja ar pelija sienų kampai, ypač stogo ir balkonų sandūros su atitvarine siena, langų angokraščiai bei kt.
Aliuminis renovacijos projektuose
Energiškai efektyvių pastatų, ypač visuomeninių, fasadų apdailai dažnai naudojamos aliuminio kompozito plokštės, tačiau renovacijoje jos naudojamos kukliau: galbūt tokiai situacijai reikšminga viešųjų pirkimų organizavimo tvarka, kur lemiamą įtaką turi mažiausia kaina. Taip pat aliuminio gaminiai naudojami vėdinamųjų fasadų laikantiesiems profiliams (tvirtikliams) įrengti, kurie pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu korozijai, nedideliu konstrukcijos svoriu, dideliu tvirtumu, lengvu apdirbamumu. Aliuminis – brangesnis produktas, tačiau, KTU mokslininko žodžiais, dažnai duoda efektyvesnį rezultatą.
Renovuojant daugiabučius, Ž. Rudžionio požiūriu, derėtų siekti ne C ir netgi ne B, o A energinio naudingumo klasės. Tokiam „šuoliui“ tereikia maždaug 20 proc. didesnių investicijų. Iš esmės storėja termoizoliacinės medžiagos sluoksnis, o išorinė fasado apdaila išlieka ta pati, žiūrint iš orinių atitvarų renovavimo aspektu. Beje, skaičiuojama, kad termoizoliacinės medžiagos – pigiausias elementas renovacijos sąmatoje. Tiesa, atsiranda griežtesnių reikalavimų pastato sandarumui, vėdinimo ir šildymo sistemų efektyvumui. Bet praėjus dešimtmečiui, gali prisireikti vėl renovuoti jau atnaujintus pastatus, nes jų energinis naudingumas per mažas. Kaip sako tautos išmintis – šykštus moka du kartus.
Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos klausimais Dainius Čergelis paaiškino, kad išties Aplinkos ministerijos kvietime dalyvauti daugiabučių renovacijoje buvo įrašytas reikalavimas, kad išorinių sienų ir cokolio šiltinimo darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, kurią turi sudaryti kaip vieno gamintojo statybos produktas į rinką pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis Europos techninį įvertinimą ir paženklintas CE ženklu, arba turintis nacionalinį techninį įvertinimą, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.
Šis reikalavimas, anot ministerijos atstovo, tinkuojamojo fasado sistemai taikomas jau kone dešimtmetį. Nuo šiol jis galios visoms šiltinimo sistemoms. Gamintojai, laikydamiesi naujojo įpareigojimo, patvirtina, kad yra tinkamai įvertinę šiltinimo sistemos veikimą.
Turi daugiau ambicijų
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) techninius darbo projektus rengiančios bendrovės „Projektų rengimo centras“ projektų vadovas Tadeušas Meškunecas teigė, kad jo praktikoje dažniausiai daugiabučių renovacijoje naudojamas šiltinimo būdas – vėdinamojo fasado sistema. Populiariausia fasadų apdailos medžiaga – akmens masės plytelės arba fibrocementinės plokštės.
Pašnekovas sakė pastebintis ir tai, kad jei prieš kurį laiką daugiabučių renovacijoje tebuvo apsiribojama C energinio naudingumo klase, pastaruoju metu kone 20 proc. daugiabučių savininkų apsisprendę palypėti vienu laipteliu – siekti B klasės.
Kalbėdamas apie aliuminį atnaujinant daugiabučius, pašnekovas minėjo kelis jo panaudojimo būdus: vėdinamojo fasado karkasui įrengti (laikantysis karkasas – T ir L profiliai) naudojamas aliuminis profilis yra lengvas ir patvarus. Siekiant sumažinti šilumos tiltelius, konsolės dažniausiai naudojamos iš nerūdijančiojo plieno, kurio šilumos laidumo koeficientas aliuminį lenkia kone 10 kartų. Taip pat aliuminis naudojamas įrengiant šaltas stumdomąsias balkonų stiklinimo sistemas.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 vasaris.
