Pastatas pats savaime netaps išmaniuoju, jei ne architektūriniai, technologiniai sprendimai, portalo SA.lt organizuotoje konferencijoje „Išmanusis, bet neišprotėjęs“ teigė „Vesta Consulting“ direktorius, tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis. Tvariuose pastatuose pirmuoju smuiku groja – žmogus, prioritetu tampa jo sveikata ir gerovė, o šią kuria išmaniosios technologijos.
Išmaniosios technologijos pastatuose, anot E. Savickio, reikalingos ne tik kaip būdas išsiskirti konkurencinėje kovoje. Į išmaniąsias technologijas investuojama mažinant pastato eksploatacijos kaštus, didinant pastato vertę, kuriant komfortiškesnę darbo aplinką kartai, imliai technologijoms ir neskaičiuojančiai darbo valandų.
Konsultacijų bendrovės „Civitta“ asocijuotasis partneris Egidijus Skrodenis aiškino, kad išmanumas nėra tik robotai, sensoriai ir davikliai – realybė dar ne tokia. Kone pagrindinė problema, su kuria susiduriama kuriant išmaniuosius miestus, duomenų stygius. Jie išbarstyti lentelėse, dokumentuose, archyvuose. Turima tik segmentuota informacija apie sveikatą, švietimą. „Išmanusis miestas – informacijos sąveika su kita informacija. Išmanusis miestas – aplinka, patogesnė žmogui“, – komentavo E. Skrodenis.
Infrastruktūra, tvarumas, žmogus, bendruomenė, technologijos – visa tai svarbu išmaniajame mieste, o technologijos padeda visa tai užtikrinti.
Specialistas pateikė Šiaulių, ketinančių 2030 metais vadintis išmaniuoju miestu, pavyzdį.
Bendrovės „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis, kalbėdamas apie išmaniuosius sprendimus, priminė pastato, kurio fasadas apkarstytas kondicionieriais, pavyzdį. Šiandien išmaniuosiuose pastatuose toks vaizdas sunkiai įmanomas. Išmaniosios sistemos visuomeniniuose ir indivdualiuose pastatuose panašios, o svarbiausia jų funkcija – sinergija. Sistemų prikurta daug ir įvairių, bet jos veikia dažnai atskirai – to neturėtų būti.
Kalbant apie inžinerines sistemas, pastatuose itin svarbus apšvietimas. Prieš 100 metų lemputės atsiradimas buvo išmanumo viršūnė, taigi, tik nuo konteksto priklauso, ką laikysime išmanumu.
Ne per seniausiai išpopuliarėjo šviesos temperatūros valdymas, kas leidžia užtikrinti komfortiškesnes darbo sąlygas. Pastato, kuriame būtų įrengtas į žmogų orientuotas apšvietimas, paremtas cirkadiniais ciklais, dar nėra, tačiau yra pavienių bandymų.
Šildymo, vėdinimo, temperatūros valdymo sistemos taip pat sunkiai pastebimos, tačiau turi būti valdomos ir pritaikomos konkrečiai aplinkai.
VU lektorius dr. Aistis Raudys pristatė viename verslo centrų įrengtą virtualųjį išmanųjį asistentą. Tai įtaisas, kuris atlieka daug funkcijų, pavyzdžiui, praneša įmonėms apie svečius, paaiškina, kaip patekti į vieną ar kitą pastatą, atspausdina praėjimo bilietą su QR kodą ir, kas svarbiausia, kalba lietuviškai.
