Pastatų valdytojai žino ne vieną istoriją apie netikėtai sugedusį įrenginį, susierzinusius nuomininkus ir šūsnį popierių kilnojančius sutrikusius darbininkus. Panašius, daug laiko ir lėšų reikalaujančius trukdžius nesunkiai išspręstų statinio informacinis modelis, pasitelkiamas ne tik projektavimo, statybų, bet ir pastato naudojimo etape. Jį išbandę sako, kad BIM modelis – geriausia patirtis.
Perduodant statinį naudoti, nekilnojamojo turto savininkui įteikiami keli ar keliolika segtuvų su projekto brėžiniais, technine dokumentacija, gaminių pasais. Tad, sugedus kuriam nors pastato įrenginiui, patalpas užliejus vandeniui ar įvykus kitai avarijai, rasti reikalingą dokumentą nelengva. Tačiau turint statinio BIM modelį, kuriame kiekvienas dokumentas susietas su konkrečiu pastato elementu, reikiamos informacijos paieška kur kas paprastesnė.
Visa aktuali informacija – vienoje vietoje
BIM modelis – tai detalus pastato duomenų skai tmeninis archyvas. Jame yra visa projekto informacija, kuri pastatą naudojant nuolat papildoma aktualiais duomenimis. Objekte įrengti įvairūs jutikliai leidžia rinkti informaciją ir realiu laiku matyti, kas pastate vyksta. Duomenys iš jutiklių (patalpų temperatūra, CO2 lygis ir kt.) kaupiami BIM modelyje ir perduodami pastato priežiūros sistemai, kuri parenka, kada įjungti vėdinimą, kitas funkcijas. Be to, pastato BIM modelis gali apimti ir gamybos technologiją su įrenginių priežiūros ar valdymo instrukcijomis.
Taip pat BIM modelis yra puikus statinio techninės priežiūros įrankis. Tai tarsi 3D žurnalas, skirtas nuolatinei, kasmetinei ir neeilinei statinio techninei priežiūrai. Jį pasitelkiant galima planuoti darbus ir jiems reikalingą biudžetą, t. y. Numatyti pastato priežiūros, išlaikymo ir remonto sąnaudas.
Kadangi BIM modelis yra realaus pastato skaitmeninis dvynys, jame esantys ryšiai tarp elementų palengvina pastato techninę priežiūrą. Pavyzdžiui, nuomininkui informavus apie šviestuvo gedimą, duomenų valdytoją pasiekia žinutė, kuriame pastate, aukšte ir patalpoje yra gedimas. Dėl ryšių tarp 3D modelio elementų ir pastate įrengtų daviklių, kurie leidžia stebėti pastato būklę perišmaniuosius įrenginius, iškart žinoma, kurioje vietoje yra problema – ar perdegusi šviestuvo lempa, ar gedimas skydinėje. Galimybė visą techninę dokumentaciją rasti vienoje vietoje ir ją nagrinėti pakeliui į objektą padeda sutaupyti daug laiko.
3D modelis leidžia automatizuoti visus nekilnojamojo turto valdymo veiklos procesus. Tai puikus patalpų nuomos valdymo įrankis, nes turint 3D modelį galima lengvai perplanuoti erdves, įvertinti rekonstrukcijos darbų kainas, numatyti, kokios paslaugos nuomininkams bus aktualios tam tikru metu.
Atranda ir pramonė, ir nekilnojamojo turto vystytojai
Kompanijos „Hovden“, kuri specializacija – sofų ir sofų-lovų gamyba, direktorius Liutauras Juška pasakojo, kad ką tik baigtoje gamykloje Plungėje veiklos neįsivaizduoja be pastato skaitmeninio modelio. Nors gamyklos projektavimo ir statybos etapai vyko neturint BIM modelio, įmonės vadovas nusprendė pasitelkti BIM galimybes pastato ir gamybos įrenginiams valdyti. L. Juška pabrėžė – ilgametė veiklos patirtis rodo, kad pastatų ir įrenginių valdymas gana sudėtingas, todėl buvo nutarta ieškoti išeičių – esamo pastato skaitmeninis modelis bendrovei pasirodė racionaliausias sprendimas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius patvirtina – nekilnojamojo turto vystytojai jau nebediskutuoja apie BIM naudą, bet investuoja į BIM įrankius. Tiesa, kol kas pavyzdį rodo rinkos senbuvės: stambius projektus vieną po kito įgyvendinančios solidžios kompanijos investuoja į programinę įrangą, žmogiškuosius išteklius, kartu tiksliausiai įvertina BIM atsipirkimą ir noriai tampa statinio informacinio modeliavimo šalininkais.
„Tikiu, kad šį projektavimo ir nekilnojamojo turto valdymo būdą atras vis daugiau rinkos dalyvių. Vystytojai, taikantys BIM modelį projektavimui, statyboms, valdymui, patenkinti šiuo įrankiu. Jų vystomi projektai tampa konkurencingesni, juos lengviau pristatyti investicinei kompanijai ar fondui. Naujajam savininkui pastatą paprasčiau perimti, matyti visus procesus, žinoti, kaip buvo projektuojama, statoma ir pan.“, – sakė LNTPA vadovas.
BIM aplinkoje suprojektuotą pastatą pigiau eksploatuoti, toks pastatas draudžiamas palankesnėmis sąlygomis. „Manau, kad investicijos į BIM modelį neabejotinai pasiteisina. Turto valdymo kompanijoms išnaudojant skaitmeninio modelio galimybes laimi ir nekilnojamojo turto valdytojai, ir vystytojai, ir klientai“, – reziumavo pašnekovas.
Apie tai, kas svarbu projektuotojams, užsakovams ir NT valdytojams
BIM modelio galimybės ir dar daugiau temų, aktualių NT vystytojams, valdytojams ir pastatų projektuotojams, bus aptarta šiemet antrąkart vyksiančioje BIM lyderystės konferencijoje „BIMLINK 2018“. Gruodžio 12 d. renginyje bus dalinamasi praktikuojančių BIM ekspertų patirtimi, įžvalgomis, efektyviais projektų rengimo būdais.
Šiais metais konferencija „BIMLINK“ į pastatų projektų efektyvumą kvies pažvelgti iš rečiau aptariamos, bet ne mažiau aktualios nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo pusės. Pagrindinė renginio tema „Kodas – 7D. Apie tai, kas svarbu projektuotojams, užsakovams ir NT valdytojams“ siekia atkreipti dėmesį į pastatų valdymo efektyvumą, kurį padidinti galima tinkamai ruošiant naujų ar modernizuojamų pastatų projektus, taip pat surenkant ir valdant visus esamų statinių duomenis.
Ar galima iš anksto įvertinti, kiek ir kokios informacijos reikės visoms projekto šalims? Kokie turi būti užsakovo informacijos reikalavimai? At sakymai į šiuos ir kitus klausimus – konferencijoje „BIMLINK 2018“.
RĖMĖJO TURINYS
