Kol visi verslo sektoriai varžosi dėl greičio ir maksimalių apimčių, kraštovaizdžio architektai iš Nyderlandų primena paprastą, bet nepatogią tiesą: tik miestas, gebantis įsiklausyti, prisitaikyti ir keistis, turi ateitį. Tarptautinė kraštovaizdžio ir urbanistikos studija OKRA, daugiau nei tris dešimtmečius kaupianti patirtį Europoje ir kituose žemynuose, formuoja požiūrį ir metodus spręsti šiandienos ir rytojaus miesto iššūkius. Moksliniai tyrimai, tvarumas ir inovacijos yra esminiai miesto planavimo aspektai, tačiau OKRA darbuose jie yra integruoti į visapusišką viziją, teikiant pirmenybę kraštovaizdžiui ir gamtai.
„Mes projektuojame ir įgyvendiname atsparius kraštovaizdžius, sveikus miestus ir tvarias vandens valdymo strategijas“, – teigia kraštovaizdžio dizaineris Tomas Wiertsas, OKRA studijos vadovybės komandos narys.
Miesto pokyčių kontekstas: nuo kiekybės link kokybės
Pastarąjį dešimtmetį Europos miestų planavimas tikslingai juda nuo kiekybinės plėtros prie kokybinio pertvarkymo. Diskusijose vis dažniau vietoje naujų teritorijų užstatymo aptariami miesto tankinimo metodai, viešųjų erdvių kokybė, atsparumas klimato pokyčiams ir socialinis įtraukumas.
Tarptautinius apdovanojimus pelniusi studija OKRA tapo viena ryškiausių šios krypties atstovių Europoje. Studijos darbai yra skirtingų mastelių – nuo viešųjų erdvių, parkų ir kraštovaizdžio iki pakrančių apsaugos sprendimų, tankiai apgyvendintų teritorijų ir urbanistinių strategijų. OKRA į urbanistines teritorijas žvelgia kaip į ekosistemas, sudarytas iš tarpusavyje susijusių skirtingų mastelių biotopų – nuo gatvių profilių, parkų, stogų iki ištisų rajonų. Toks požiūris leidžia spręsti šiuolaikinius miesto iššūkius kompleksiškai, mažinant urbanistinės driekos padarinius ir kuriant atsparius bei gyvybingus miestus.
Marina parkas, Korkas (Airija)
Marina parkas yra buvusios industrinės 32 ha teritorijos pakrantėje. 2025 m. įgyvendintas apleistos pakrantės tvarkymo projektas – viena esminių buvusio pramoninio miesto užduočių, paverčiant pakrantę svarbia regioninio parko dalimi. Projektas grindžiamas etapiniu įgyvendinimu, leidžiančiu parkui augti kartu su miesto vystymo strategija ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančių poreikių.
Įgyvendindama Marina parko projektą OKRA komanda sprendė socialinio gyvybingumo ir ekologinio atsparumo iššūkius:
- analizuoti potvynių ciklai, rizika, o kraštovaizdis pritaikytas prie kintančio vandens lygio;
- integruota 50 000 m³ vandens saugyklų, skirtų pietinio prieplaukos rajono plėtros lietaus vandens valdymui palaikyti, integravimas;
- atkurtos apleistos žaliosios zonos ir sustiprintas gamtinio karkaso koridorius;
- sukurtos funkcionalios viešosios erdvės tiek kasdieniam naudojimui, tiek didesniems miesto renginiams.
Jason Gairn nuotr.
„Urbanistai ir kraštovaizdžio architektai atlieka esminį vaidmenį kuriant miestus kaip integruotas sistemas. Mes taikome šį sistemų požiūrį, kuriame vanduo, dirvožemis, ekologija ir judumas yra tarpusavyje susiję tinklai, formuojantys urbanistinę kokybę“, – sako OKRA studijos kraštovaizdžio dizaineris.
Urbanistinė konversija Merwede rajone, Utrechte (Nyderlandai)
- OKRA – kraštovaizdžio architektai urbanistinio planavimo srityje (bendradarbiaujant su „BURA urbanism“, „Stad2“, „Goudappel Coffeng“, „Merosch“, „Skonk“)
- Projektas planuojamas įgyvendinti iki 2028 m.
- 24 ha teritorija, apgyvendinanti apie 12 tūkst. gyventojų.
Pagal Merwede teritorijos strateginį planą OKRA studija parengė kraštovaizdžio architektūros projektą, kurio pagrindinė ašis – urbanistinis biotopas, jungiantis viešąsias erdves, stogus, fasadus į vientisą ekologinės sistemos tinklą. Tai užtikrina, kad net ir tankiai apgyvendintose teritorijose gamta klestėtų kartu su gyventojais.
Mėlynai žalia sistema – urbanistinės strategijos stuburas
Urbanistikoje mėlynai žalia sistema (angl. blue-green system) apibrėžia integruotą vandens (mėlyna) ir žaliosios infrastruktūros (žalia) sprendimų visumą. Ji orientuota į:
- vandens šaltinių srautų valdymą;
- miesto karščio salų efekto mažinimą;
- žaliųjų koridorių vystymą ir biologinės įvairovės skatinimą;
- patrauklias ir gyvybingas viešąsias erdves.
Dauguma miesto tankinimo strategijų remiasi judumu, insfrastruktūros, funkcionalumo, užstatymo optimizavimu. Tačiau tokio požiūrio rizika – žaliųjų erdvių nykimas. OKRA partneris T. Wiertsas pabrėžia, kad kraštovaizdžio architektūra privalo būti viena pagrindinių ašių projektuojant tankų ir atsparų miestą. Kompaktiškos, daugiafunkcės erdvės, formuojamos aplink mėlynai žalią sistemą kaip urbanistinį stuburą ir integruotus viešojo transporto mazgus užtikrina atsparumą klimato iššūkiams ir socialinį įtraukumą.
Šiuolaikiniai urbanistinio planavimo metodai: duomenimis grįstas požiūris
Paklaustas apie dabartinius urbanistinio planavimo metodus, T. Wierts atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis senesnių (nors vis dar pasitaikančių praktikoje) planavimo įrankių per daug orientuoti į funkcinę programą, neįvertinant ilgalaikio jų poveikio miestui. „Šiandienos iššūkiai reikalauja tokių metodų, kurie vertintų vandens, vėsinimo, biologinės įvairovės ir socialinės sąveikos efektyvumą. Šiuolaikinių, duomenimis ir sisteminiu mąstymu grįstų planavimo metodų veiksmingumas didėja tuomet, kai jie užtikrina tvirtą miesto ir kraštovaizdžio ryšį bei pripažįsta viešąją erdvę kaip esminę jo infrastruktūrą. Studijos praktikoje šį planavimo pokytį patyrėme tiesiogiai“, – teigia T. Wiertsas.
Miestų tankinimas, o kartu ir viešųjų erdvių transformacija priklauso nuo vieno itin svarbaus aspekto – judumo. OKRA studijos projektuose tvaraus judumo tinklai išskiriami kaip viena iš priemonių kurti gyventojams patogius, gyvybingus, o kartu ir klimatui adapyvius miestus.
Studija nuosekliai remiasi STOMP principu:
- Pėsčiųjų judėjimas
- Dviračių transportas
- Viešasis transportas
- Transporto prieinamumas ir dalijimasis
- Prieš privačius automobilius
„Mes pasitelkiame gatvių pertvarkymą kaip priemonę kurti sveikesnį mikroklimatą ir ekologinį tęstinumą. Judumo tinklas gali ir turi veikti kaip žaliųjų struktūrų dalis“, – sako T. Wiertsas.
Utrechto centrinės stoties viešųjų erdvių konversija (Nyderlandai)
- OKRA – kraštovaizdžio architektūros dalis (bendradarbiaujant su „Witteveen+Bos“, ZJA)
- Projektas įgyvendinamas etapais nuo 2012 m.
- 22 ha teritorija
Utrechto centrinės stoties teritorijos pertvarkymas – daugiau nei dešimtmetį etapais įgyvendinamas judumo ir viešųjų erdvių transformacijos projektas. Teritorijoje, kur anksčiau dominavo intensyvus automobilių ir tranzitinis eismas, suformuota nauja viešųjų erdvių struktūra, siekianti sukurti jungtis tarp stoties kvartalo ir miesto centro. Lygiagrečiai su geležinkelio bėgiais suprojektuotas žaliasis bulvaras, atskiriantis pėsčiųjų ir transporto srautus. Želdynais formuojama erdvinė struktūra suteikia pavėsį, sukuria vandens infiltracijos zonas, gerina mikroklimatą, biologinę įvairovę ir įtraukia patrauklias, gyvas viešąsias erdves į tankią urbanistinę aplinką.
Urbanistika paremta tyrimais ir inovatyvumu
Miesto pokyčiai – ilgalaikis ir nuoseklus procesas, reikalaujantis ne tik drąsios vizijos, bet ir moksliniais tyrimais grįstų sprendimų. OKRA studija iškelia itin aukštus savo projektų įgyvendinimo reikalavimus, o svarbi jų dalis – tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir investicijos į tyrimus tiek architektūros srityje, tiek už jos ribų.
Siekiant kurti įgyvendinamus scenarijus, studija glaudžiai bendradarbiauja su tokiais pasauliniais lyderiais kaip „Wageningen University & Research“, Delfto technologijų universitetas, „ETH Zurich“, taip pat su „Nelen & Schuurmans“ – pasaulyje lyderiaujančiais duomenimis grįsto vandens valdymo ekspertais. Vienas pavyzdžių – bendras projektas Antverpeno (Belgija) mieste, vystant vandens valdymo ir žalinimo strategijas („Wijkinrichtingsplannen Water en Groen“). Kartu su hidrologijos įmone „Nelen & Schuurmans“ OKRA vadovavo projektavimo pagrindu atliekamo tyrimo procesui, kurio metu buvo analizuojamos, projektuojamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos kovoti su klimato kaita, įskaitant potvynių valdymą, karščio salų mažinimą ir žaliųjų erdvių atgaivinimą. To rezultatas – bendrasis miesto planas, skirtas didinti miesto atsparumą klimatui, laipsniškai ir nuosekliai atnaujinti viešąsias erdves, atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius savivaldybės tikslus ir biudžetą.
OKRA studija aktyviai nagrinėja pakrančių apsaugos klausimus, ypač Nyderlanduose, kur klimato kaitos iššūkiai veikia jūros lygio kilimą, o miestai susiduria su ilgalaike rizika. Specialistai kuria sprendimus, kuriuose kraštovaizdžio architektūra derinama su inžineriniais metodais, užtikrinant pakrančių kraštovaizdžio atsparumą, saugantį bendruomenes ir kuriantį biologinę įvairovę bei patrauklias rekrecijos galimybes.
Shenshano pakrantės atsparumo strategija (Kinija)
Tarptautinės reikšmės OKRA studijos (bendradarbiaujant su MIL+ ir IBR) projektas, kuriame olandiškas požiūris į šiuolaikinius pakrančių saugojimo metodus jungiamas su Kinijos istorine vandens apsaugos strategija. Jūros ir gėlojo vandens integracijos tikslas – sukurti buferines zonas, kuriose pirmenybė teikiama apsaugai ir ekologijai, atkurti esamas ekosistemas ir sukurti „kempinės“ vystymo planą, tobulinantį gamtos ir miesto erdvės kokybę bei atsparumą, „elastingo“ kraštovaizdžio principu.
Katwijko pakrantės apsauga (Nyderlandai)
Šiuo projektu siekta sustiprinti Nyderlandų vakarines pakrantes, veikiamas potvynių, ir kartu išsaugoti esamą vietos identitetą, ryšį tarp Katwijko miestelio ir jūros bei skatinti turizmo plėtrą. Projekto ašis – integruota kopų ir pylimų sistema (angl. dyke-in-dune), apsauganti teritoriją ir įsiliejanti į esamą natūralų kraštovaizdį. Šis sprendimas išlaiko atvirą pakrantės siluetą ir viešą prieigą prie jūros. Taip pat projekte įgyvendinti darnaus judumo sprendimai: automobilių aikštelės integruotos po pylimais, taip mažinant transporto ir stovėjimo aikštelių poveikį pakrantei.
Pagrindiniai trys OKRA studijos projektavimo principai:
- Pirmenybė viešosioms erdvėms– miesto vystymo sprendimai formuojami mėlynai žalių sistemų ir judumo tinklų pagrindu, o viešosios erdvės veikia kaip aktyvi infrastruktūra.
- Skaidrumas– projektai viešinami pateikiant erdvinius, finansinius ir poveikio klimatui rodiklius, įvertinant skirtingas galimybes.
- Gamtos prioritetas sprendimuose – kvartalai vertinami kaip ekosistemos, kuriose urbanistiniai biotopai apima skirtingus mastelius, teikiant tiesioginę naudą aplinkai (biologinė įvairovė, vėsinimas, vandens kokybė ir kt.).
Visuomenės įtraukimas – būtinoji OKRA studijos projektavimo praktika
Planuojant tvarų miestų vystymą svarbu nepamiršti, kad pagrindinis miestų „klientas“ – gyventojai. Skirtingai nei tradiciniai modeliai, kai visuomenei pristatomi jau parengti sprendiniai, OKRA studijos komanda dažnai pradeda nuo alternatyvų. Keli scenarijai, sukurti remiantis pirminiais suinterestuotų grupių pastebėjimais, tampa diskusijų pagrindu, leidžiančiu išryškinti prioritetus ir galimas vystymo kryptis.
„Mes tikime, kad viešosios erdvės tampa gyvybingos tik tada, kai jos kuriamos kartu su žmonėmis, kurie jomis naudosis. Mūsų praktika orientuota į ankstyvą įsitraukimą, įvairius dalyvavimo formatus užtikrinant, kad bendruomenės balsas turėtų tiesioginę įtaką galutiniam rezultatui“, – sako T. Wiertsas.
Marktpleino aikštė Hengelo mieste (Nyderlandai)
Marktpleino aikštei OKRA komanda parengė keturis alternatyvius projektavimo scenarijus, kurie paskatino visuomenės diskusijas ir sulaukė daugiau nei 1000 gyventojų, verslininkų ir vietos bendruomenių dalyvavimo, o prie bendros vizijos aktyviai prisidėjo daugiau nei 2000 žmonių. Šis procesas buvo profesionaliai moderuojamas užtikrinant struktūrizuotą dialogą ir skaidrumą. Visuomenės poreikiai, pavyzdžiui, noras turėti daugiau želdynų, vandens elementų ir lanksčių erdvių, buvo įtraukti į galutinį projektą, kuris 2023 m. laimėjo Įkvepiančio miesto centro projekto Nyderlanduose apdovanojimą.
Koopmanspleino aikštė Assene (Nyderlandai)
2022 m. įgyvendintas 6200 kv. m aikštės projektas išsiskiria OKRA komandos siekiu projektuoti įtraukiant visuomenę – gyventojų dalyvavimas prasidėjo viešų konsultacijų formatu dar konkurso dizaino etape. Buvo pateikti keturi aikštės projekto pasiūlymai, o koncepcija laimėtoja išrinkta viešais rinkimais, kuriuose dalyvavo daugiau 12 tūkst. žmonių. Šios koncepcijos buvo viešinamos skaitmeninėje erdvėje ir šalia aikštės vykusioje pop-up parodoje.
Tolesniuose dizaino etapuose visuomenės įtraukimas tęsėsi – konkretūs sprendimai, tokie kaip suoliukų išdėstymas ar aikštės zonavimas, buvo testuojami vietoje instaliacijų formatu. Ypatingas dėmesys skirtas vaikams: žaidimų erdvės kurtos kartu su Asseno vaikų taryba, užtikrinant jaunesnių miesto gyventojų įsitraukimą į aikštės formavimą. Galutinis projektas parengtas atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir gamtos prioritizavimą – aikštėje integruotos žaliosios salos, susitikimų erdvės, lanksčios kasdienio naudojimo konstrukcijos, tinkamos ir didesniems renginiams.
OKRA studijos projektų viešinimo būdai:
- Viešas, skaidrus projektų pristatymas ir ankstyvas bendruomenių įtraukimas
- Tikslinių grupių (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, verslininkų ir kt.) diskusijos
- Fizinės ir skaitmeninės platformos: pop-up parodos, tiesioginės apklausos, interaktyvios dirbtuvės, kuriose dalyvavimas būtų prieinamas kuo daugiau žmonių
Bendruomenių įtraukimas ir vystytojų, savivaldybės institucijų ambicijų paisymas neišvengiamai gali sukelti tam tikrų konfliktinių situacijų ar nuomonių priešpriešų. OKRA studijos komanda pabrėžia, kad skaidrus procesas ir aiški projektavimo kryptis kuria pasitikėjimą. Žmonės mato nuoseklią, paaiškinamą, duomenimis grįstų sprendimų seką nuo skirtingų vystymo scenarijų iki galutinių sprendimų, todėl diskusijos būna argumentuotos, o konfliktai sprendžiami dar ankstyvuoju projekto etapu.
Lukhanyo bendruomenės centras Keiptaune (PAR)
Nuo 2018 m. įgyvendinamas projektas – pirmoji eksperimentinė iniciatyva, kuria siekiama sukurti atkartojamą viziją bendruomeninėms erdvėms atgaivinti Pietų Afrikos miesteliuose, reaguojant į klimato kaitos iššūkius. Pirmieji realizuoti sprendimai – žaliosios erdvės, futbolo aikštynas ir daržas Intlanganiso pradinėje mokykloje, kur nedidelėmis, laipsniškomis intervencijomis neišnaudotos mokyklos erdvės transformuojamos į atsparų ir funkcionalų kraštovaizdį. Vienas inovatyviausių projekto elementų – hidroponinė ir akvaponinė sistemos, susietos su lietaus vandens surinkimo sistema, leidžiančios efektyviau naudoti vandens išteklius ir stiprinti vietos maisto auginimo galimybes.
„Mane labiausiai žavi tai, kaip šis projektas peržengė dizaino ribas – jis įtraukia bendruomenę edukaciniais užsiėmimais ir praktine veikla, paversdamas viešąsias erdves socialinių ir aplinkosauginių pokyčių katalizatoriumi“, – dalijasi T. Wiertsas.
Studijos OKRA dizaino filosofija ir projektai remiasi sveiko miesto principais, skatinančiais aktyvų gyvenimo būdą ir socialinį įsitraukimą. Kartu sprendžiami prisitaikymo prie klimato pokyčių iššūkiai ir tvarumo tikslai. Miestų tankinimas tampa tvarumo varikliu, o ne grėsme. Šie projektai įrodo, kad, vertinant kraštovaizdžio architektūrą ir urbanistinį projektavimą kaip bendrą įrankį, ateities miestai gali būti kompaktiški, ekologiški ir iš tiesų atsparūs.
