Blog

Konferencijoje – visa tiesa apie tvarumą

„Žalieji pastatai – Vilnius, 2018“
Martinas Brownas – lektorius, rašytojas ir konsultantas.

Įvykusi ketvirtoji tarptautinė konferencija „Žalieji pastatai – Vilnius, 2018“ tik patvirtino – ji didžiausias tvaraus nekilnojamojo turto vystymui skirtas forumas Baltijos šalyse. Šiųmetėje konferencijoje dalyvavo 7 pranešėjai iš užsienio, penki – iš mūsų šalies.

Tvari statybas savanoriškai

Svečias iš Didžiosios Britanijos Martinas Brownas konferencijoje atkreipė dėmesį, jog mokslininkai skaičiuoja, kad, jei situacija nesikeis, po 12 metų tokiu pat tempu progresuojantis visuotinis atšilimas sukels gamtinę katastrofą. Beveik kasdien dėl atšilimo išnyksta kuri nors gyvūnų ar augalų rūšis. O gamtai, kaip žinoma, yra būtina biologinė įvairovė.

Pastatai, užstatyta aplinka sunaudoja 40 proc. visos planetos energijos, o pramonės vystymąsi galima suskirstyti į tris etapus: „ego“ (gamtinių išteklių, iškastinio kuro naudojimas, besaikis vartojimas, siekiant patenkinti žmonijos poreikius), „eco“ (natūralių produktų vartojimas, perdirbimas) ir „seva“ (sveikos aplinkos kūrimas, energija iš atsinaujinančių šaltinių, nulinė CO2 emisija).

Statyti reikia ne tam, kad būtų sukurtas įspūdis, o tam, kad būtų sukurta sveika aplinka. Maža to, siekti tvarumo turėtų būti smagu ir įdomu, o ne prievolė. „Vartodami maistą, atsisakome netinkamų produktų, skaitydami etiketes. Panaši sistema turėtų būti sukurta ir statybų industrijoje – „etiketėse“ turėtų būti nurodoma medžiagos kilmė, sudėtis, kiek ilgai laiko tarnaus ir pan.“, – sakė M. Brownas.

Architektas Emanuele Naboni iš Danijos pristatė Dominico Pero sukurtus simuliacinius modelius, kurie padeda analizuoti esamą gamtinę situaciją ir kaip ją efektyviai išnaudoti projektuojant naujus pastatus bei rekonstruojant senus.

Pavyzdžiui, vasarą – karšta, žiemą – šalta. Vasarą žmogus daugiau laiko praleidžia prie lango, kad gautų pakankamai gryno oro. Žiemą stengiasi pakilti į aukštesnę vietą pastate ar patalpoje, kur susikaupia daugiau šilumos. Taigi, gali būti sumodeliuojamos skirtingos oro sąlygos pastate.

Holistinis požiūris iliustruojamas „Progetto Santander“ pastatu Italijoje (Milane). Pastate yra išsikišusių dalių, tarsi prilipdytų prie bendros struktūros. Jos išdėstytos skirtinguose pastato aukštuose ir orientuotos į skirtingas pasaulio puses. Čia – susitikimų, posėdžių kambariai, konferencijų salės. Keičiantis oro sąlygoms, galima pasirinkti kurią nors jų ir neeikvoti energijos kitoje. Pirmas aukštas – tik kelios kolonos, skirtos įeiti.

Pastatas Australijoje rekonstruotas, panaudojant dalį buvusios struktūros. Norėta viską nugriauti, tačiau projektuotojams pavyko įkalbėti nugriauti tik dalį aukštuminio pastato ir toje vietoje suprojektuoti naują, labiau integruotą į aplinką, išnaudojant čia esamo mikroklimato pranašumus, priestato dalis išdėstant atitinkamų pasaulio šalių atžvilgiu.

Pastatas Indijoje sukurtas panaudojant žmogaus fiziologines savybes. Pastato fasadai tarsi perforuojami – minimalios perforacijos zona skirta aptarnavimui, struktūros elementams, maksimalios perforacijos zona – ten, kur langai, įėjimai. Taip sukuriamas atitinkamas išorės žaliuzių efektas, būdingas pietų šalims (panašiai kaip senovėje mašrabija – arabų architektūros elementas, išorės žaliuzės ant langų, įleidžiančios dienos šviesą, bet neleidžiančios patekti saulės spinduliams).

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.

Praktika – iš užsienio

90 proc. laiko žmonės praleidžia patalpose, 50 proc. jų – nepatenkinti komforto sąlygomis. Šiuo metu vartojami terminai „terminis komfortas“, „adaptavimosi komfortas“. Šviesos spalva taip pat labai svarbi, taigi, palankiausias natūralus dienos apšvietimas. Projektuojant pastatus, patariama atsižvelgti į tai, kad jie surinktų šilumą ir šviesą, o ne šildytų orą.

„Lavazzos“ būstinės Italijoje pastatas išdėstytas taip, kad skirtingi korpusai būtų orientuoti į skirtingas pasaulio šalis, pasukti jų atžvilgiu 30 laipsnių kampu. Pastatas nėra labai aukštas, jis įkomponuotas miesto centre ir neviršija greta esančių pastatų aukštingumo, tačiau puikiai išnaudota esama infrastruktūra. Fasado struktūra lanksčiai komponuojama iš modulinių elementų, tarkime, kelių stiklų taip, kad vartotojai galėtų pasirinkti, kurioje pastato dalyje jie norėtų būti, kiek komponentų pasirinkti. Oklando (JAV) katedra sukurta taip pat modeliuojant simuliaciją, stengiantis išnaudoti šviesos ir saulės patekimą taip, kad milžiniškoje erdvėje būtų sukurtas terminis komfortas nenaudojant mechaninių priemonių.

Ar yra Lietuvoje kokia nors nekilnojamojo turto kompanija, valdanti daugiau 1000 rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų portfelį? Į šį retorinį klausimą galima atsakyti: taip, tai valstybė. O valstybė esame mes, mūsų sudėti pinigai.Mindaugas KULBOKAS

Stinga valstybės pavyzdžio

Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas svarstė: „Ar yra Lietuvoje kokia nors nekilnojamojo turto kompanija, valdanti daugiau 1000 rekonstruojamų ir naujai statomų pastatų portfelį? Į šį retorinį klausimą galima atsakyti: taip, tai valstybė. O valstybė esame mes, mūsų sudėti pinigai. Tai kodėl leidžiame taip neatsakingai elgtis su savo turtu? Kodėl dauguma valstybės darbuotojų dar tebedirba senuose sovietiniuose pastatuose, kurių daugumą reikėtų nugriauti, nes juos rekonstruoti per brangu ir neapsimoka. Kodėl vis dar saugome menkavertį stalininį oro uosto pastatą, nors jis – vartai į pasaulį, mūsų valstybės įvaizdis. Tas pats įvyko su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais. Verslui buvo pažadėta, kad jie taps modernia konferencijų sale, parengtas projektas. Šalia išdygo „Marriot“ viešbutis ir kiti verslo pastatai, o Sporto rūmai stūkso apleisti kaip stovėję. Koks pasitikėjimas tuomet gali būti valstybe?“

Suomijoje miesto centre esantis, tačiau mažai lankytojų sulaukiantis muziejus paverstas moderniu biurų pastatu. Lietuvoje Muzikos ir teatro akademija, esanti patrauklioje vietoje, bus iškelta į naują, labiau pritaikytą pastatą, pardavus šiuo metu esantį Gedimino prospekte. Vienoje pagrindinių sostinės gatvių taip pat daug ministerijų, bet bijomasi aktyviau įsileisti verslą. 17 val. gatvė ištuštėja, nes darbuotojai išvyksta į miegamuosius rajonus. Dieną čia įsikūrusios daugiausia dienos pietus teikiančios maitinimo įstaigos. „Yra daug sprendimų, tik reikia mąstančių žmonių. O ar priviliosi juos į prastus, nepritaikytus sovietinius pastatus? Jaunas perspektyvus žmogus eis ten, kur jam sukurtos geros darbo sąlygos, į modernius verslo centrus. Susidaro užburtas ratas, kurį mes, visuomenė, privalome išjudinti“, – komentavo M. Kulbokas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.