Įgarsinimo, vaizdo ir apšvietimo projektus rengianti ir įgyvendinanti įmonė „Muzikos ekspresas“ per pastaruosius metus jų, susijusių su koncertų, kino salių ir kultūros namų įrengimu, įvykdė kone 700. 25 metus kaupta praktika, anot įmonės komercijos direktoriaus Aurelijaus Pikūno, rodo, kad, įgyvendinant tokius projektus, svarbiausia išsigryninti poreikius ir surasti tinkamiausią sprendimą.
Profesionaliai salei – sertifikuoti specialistai
Salių akustika ir įgarsinimas, kino įrangos diegimas ir sceninis apšvietimas – tokių darbų imasi Vilniuje įsikūrusios įmonės „Muzikos ekspresas“ specialistai.
Kaip pasakojo A. Pikūnas, vykdydama kino projektus, bendrovė dirba išskirtinai su visame pasaulyje lyderiaujančia gamintojo „Dolby“ garso apdorojimo įranga, o projektuodama sales, remiasi aukščiausio lygio kompanijos rekomendacijomis ir sukurtais standartais.
„Kad mūsų įmonė galėtų atstovauti šiam prekės ženklui ir klientams pasiūlyti kokybiškų kino garso sprendimų, kiekvienas specialistas privalo išklausyti mokymus ir išlaikyti profesionalumą patvirtinantį egzaminą“, – sakė pašnekovas ir užsiminė, kad įmonė gali pasigirti ne vienu tokiu savo srities žinovu.
Specialisto teigimu, „Dolby“ standartą atitinkančias kino sales „Muzikos ekspreso“ darbuotojai yra įdiegę tokiose šalyse kaip Rusija, Ukraina, Baltarusija, Latvija ir Lietuva.
Pasak įmonės komercijos direktoriaus, kokybiškam kinui itin svarbus tiek garsas, tiek vaizdas, o tam didelę įtaką daro tinkamos salės proporcijos. Tai reiškia, kad salė, kurioje planuojama rodyti filmus, turi būti tinkamo ilgio ir aukščio.
„Esant neproporcingiems salės parametrams, garsas gali pasiskirstyti netolygiai. Žiūrovams salės priekyje garsas gali būti per didelis, o kino salės gale jo gali trūkti“, – apie dažnas užsakovų klaidas pasakojo A. Pikūnas ir pridūrė, kad ne mažiau kritinių klaidų pasitaiko ir kalbant apie kino teatro vaizdą.
„Kai salė nėra projektuojama iš naujo, o užsakovai bando pritaikyti jau esamą salę kinui, jie dažniausiai neįvertina patalpos aukščio, ribojančio ekrano dydį, salės ilgio, lemiančio žiūrovų vietų skaičių ir išdėstymą, salės pločio, turinčio įtakos 3D filmų rodymui“, – pabrėžė specialistas.
Kino vaizdo įrangai kino teatruose įdiegti taip pat reikalingi aukščiausio lygio kokybę garantuojantys sertifikatai, kurie gaunami atlikus praktines ir teorines užduotis. „Muzikos ekspreso“ specialistai yra mokomi montuoti, konfigūruoti ir prižiūrėti kino projektorius.
„Kadangi kino projektorius dirbti be užsakovų specialistų negali, prireikus juos apmokome, o kilus sutrikimų, bėdas padedame išspręsti ir nuotoliniu būdu“, – teigė A. Pikūnas.
Pataria apsispręsti
Specialistas aiškino, kad dažnas užsakovų pageidavimas – tose pačiose patalpose organizuoti tiek koncertus, tiek kino filmų peržiūras.
„Kino salėje turi dominuoti vaizdas, o koncertų ar teatro – spektaklis. Pritaikant salę ir tam, ir tam, ieškoma kompromisų dėl akustinių sistemų išdėstymo, taigi, galiausiai salė nėra pritaikyta nei kokybiškam kinui, nei koncertui ar teatrui“, – apgailestavo pašnekovas ir aiškino, kad tokių užsakovų, kurie vienoje erdvėje nori suderinti ypač daug funkcijų, netrūksta.
Skirtingų veiklų salėms yra keliami ir skirtingi reikalavimai. „Svarbu pridurti, kad sėkmingai kino salės veiklai reikšmingas pastovumas, taip pat kad kino seanso laikas nesidubliuotų su repeticijomis ir koncertais, kas, tikėtina, trukdytų tinkamai vykdyti abi veiklas vienu metu“, – sakė A. Pikūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad užsakovams vienu šūviu pavyks nušauti du zuikius, įprastai taip nebūna. „Paprastai žiūrovai tokiu turiniu patenkinti nelieka, o tada jau nukenčia lankomumas. Vienos pagrindinių priežasčių – universalioje salėje žiūrovai mato silpnus kino efektus, o teatro spektakliai lieka iki galo nesurepetuoti dėl vis persidengiančių laikų“, – teigė specialistas.
Štai Anykščiai turi dvi atskiras sales – koncertų ir kino teatro. Tai miestui padeda išlaikyti kokybišką turinį abiem auditorijoms.
A. Pikūnas pabrėžė ir tai, kad užsienio šalyse aiškiai atskirtos kino, teatro ir koncertų salės. Skirtingų funkcijų sumaišymas, jo teigimu, pateisinamas tik tada, jei salėje su įrengtu ekranu būtų rodomi pristatomieji filmai įmonės darbuotojams ar multimedija. Bet kad kino salė būtų išvien su koncertų – itin retas atvejis.
Tokių sprendimų nepalaiko ir kino filmų platintojai, kurie tiesiog neleidžia transliuoti filmų, jei salė įrengta nekokybiškai.
„Falcon Club Cinema Boutique“ salė Minske, judantys D-Box krėslai.
Kino rinkoje – naujovės
Kalbėdamas apie kino technologijų ateitį, specialistas spėjo, kad šiandien vis labiau populiarėjantys ir vis labiau prieinami lazeriniai projektoriai pakeis dabar įprastus lempinius ir karaliaus visoje rinkoje. Lyginant šiuodu gaminius, skiriasi jų šviesos šaltinių tarnavimo laikas. Lazeris gali šviesti nuo 20 tūkst. val., o lempos, priklausomai nuo projektoriaus galingumo, nuo 500 val.
Pašnekovo teigimu, kol kas lazerinius projektorius sau gali leisti tik didžiausi ir turtingiausi, didelius ekranus turintys kino tinklai.
„Norint įsigyti lazerinius projektorius reikia didesnės pradinės investicijos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, įvertinant lempų keitimo sąnaudas, tokius projektorius naudoti labiau apsimoka tiek finansiškai, tiek kokybės prasme, nes yra išlaikomas tolygesnis ekrano apšvietimo intensyvumas“, – sakė įmonės komercijos direktorius.
Pasak jo, lazeriniai projektoriai – neišvengiama ateitis, nes jau nuo 2020-ųjų gerokai sulėtės tiek halogeninių, tiek ksenoninių lempų gamyba.
Dar viena naujovė kine, anot A. Pikūno, garso formatas iš paprasto DOLBY 5.1 ar 7.1 plečiasi į įspūdingą erdvinę garso sistemą „DOLBY Atmos“, kurioje garsas „juda“ pagal vaizdo objektus ir kurioje kanalų skaičius gali siekti ir 64.
Ypač aukštos rezoliucijos LED ekranai šiandien po truputį virsta realybe ir kine, kai vietoj įprasto projekcinio ekrano sumontuojamas ypač aukštos raiškos LED ekranas. Ši technologija leidžia išgauti didelį vaizdo kontrastą, ryškias spalvas, taip pat kine nereikia aparatinės patalpos arba izoliuoti didelio ir triukšmingo projektoriaus.
„Tada vaizdas kine yra toks, kokį esame įpratę matyti per televizorių“, – lygino specialistas.
Tiesa, ši technologija kol kas susiduria su sunkumais, kurie yra susiję su užekraninių kolonėlių problema, kadangi LED ekranas nėra pralaidus garsui.
Skeptikai teigia, kad projektorių, palyginti su šiais ekranais, atspindėtas vaizdas yra daug malonesnis ir švelnesnis akiai.
Gerai akustikai reikalingi apskaičiavimai
Kokybiškas įgarsinimas negalimas ir be tinkamos salės akustikos. Bendrovė „Muzikos ekspresas“ akustinius skaičiavimus programine įranga „EASE“ jau atliko Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos arenose. Tiesa, pašnekovas apgailestavo, kad ne visi skaičiavimai buvo realiai įgyvendinti.
Akustika, pasak specialisto, įvairių akustinių medžiagų visuma – absorbciniai, difuziniai paviršiai. Anot jo, kai kurie specialistai renkasi lengviausią kelią – absorbuoti visą garsą, bet toks sprendimas reiškia, kad koncertą įgarsinti prireiks labai daug aparatūros vien dėl to, jog garsas pernelyg absorbuotas.
Specialisto žodžiais, kartais kai kurie architektai tarp akustikos ir garso izoliacijos netyčia padeda lygybės ženklą. Taigi, reglamentuojamas patalpos akustinis komfortas, bet ne tai, kaip žmogus jausis patalpoje: nei reverberacijos laikas, nei kalbos raiškumas.
Kaip vieną gerųjų akustikos pavyzdžių „Muzikos ekspreso“ atstovas minėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertų salę. Šis pavyzdys išskirtinis tuo, kad salėje ir ant scenos yra skirtinga akustika ir reverberacijos laikas, todėl klasikinės muzikos orkestras ant scenos girdi natūralų garsą, o salėje nėra aido.
„Yra ir kitokių pavyzdžių, kai teatre antroje ar trečioje eilėje nuo scenos nesigirdi garso. Teatro scena pavirsta savotišku akustiniu maišu. Iš situacijos galima išsisukti sceną įgarsinus su mikrofonais, tačiau teatrui toks variantas – kompromisinis“, – sakė A. Pikūnas.
Tinkamas skambesys koncertų salėje įprastai suderinamas programine įranga, bet visa tai palengvina ir sprendžia tinkama akustika. Juolab kad mechaninės priemonės daug geriau nei elektroninės.
„Elektronika turi daug niuansų: fazių pasukimai, vėlavimai, garso dinamikos praradimas, sukuriamas gana plokščias garsas. Kartais geriau dvigubai investuoti į mechanines priemones, kurių dabar labai daug ir visai įdomių.
Pavyzdžiui, pasitelkus specialius absorbtorius ir difuzorius, aidų angarą galima paversti tinkamu roko koncertui. Jam reikalinga kuo mažesnė aidėjimo trukmė, nes naudojama daug aparatūros.
Orkestrui, kur nėra aparatūros, tik natūralūs garso šaltiniai, reikalinga 2/3 ilgesnė aidėjimo trukmė, kad sklistų balsas ir garsas. Kad ta pati salė tiktų abiem žanrams, praktiškai, neįmanoma“, – komentavo A. Pikūnas.
„Muzikos ekspreso“ komanda prisidėjo ir prie Klaipėdos muzikinio teatro salės akustikos projektavimo. Kaip paaiškino specialistas, vienas įmonei iškeltų uždavinių buvo, kad ne mažiau kaip 80 proc. salėje girdimo garso būtų natūralus, o likęs 20 proc. sustiprintas koncertams ar spektakliams.
Pagrindinis absorbtorius, anot pašnekovo, – žmogus. Kėdės, apmušalais apdailintos sienos absorbuoja aukštus dažnius, tačiau žmogus, būdamas salėje, pakeičia daug veiksnių, tokių kaip patalpos temperatūra, drėgmė, aplinkos triukšmas.
Garso sugerčiai naudojamos gana tradicinės medžiagos, bet garso atspindėjimas, pasak A. Pikūno, atskiras mokslas. Reikia nemažai padirbėti skaičiuojant, koks paviršius ir kaip nukreips garsą. Užsienyje tokie projektai kainuoja dešimtis arba šimtus tūkstančių eurų.
Akustinę ir garso izoliacinę apdailą bei įgarsinimo ir apšvietimo sistemą „Muzikos ekspresas“ įrengė klube „Helios“. Taip pat parengė klubo „Pacha“ akustinį ir garso izoliacinį projektą, prižiūrėjo jo įgyvendinimą.
Pavyksta ne visuomet
Elektroakustinė aplinkos keitimo sistema, anot pašnekovo, labai madinga tema.
Naujai planuojamos statyti Nacionalinės koncertų salės galimybių studijoje buvo nagrinėjamas tokios sistemos būtinumas. Tačiau, A. Pikūno teigimu, yra keletas „bet“.
„Lietuvoje yra dvi salės, kuriose sumontuoti skirtingų gamintojų produktai, abi jos – pajūryje. Meno kūrėjų nuomone, abu projektai nėra pavykę 100 proc., nes teatre, išjungus sistemą, balso nuo scenos žiūrovai nebegirdi jau 2–3 eilėje. Palangos koncertų salė dėl nepakankamos pasyviosios akustikos neteko teisės rengti pučiamųjų orkestrų olimpiados“, – pasakojo specialistas.
Pasak jo, minėtai elektroakustinei sistemai reikalingas labai didelis absorbuojančiųjų medžiagų kiekis, naikinantis natūraliam skambesiui reikalingą reverberaciją. Kitu atveju, bandant suderinti sudėtingą elektroninę sistemą ir natūralų skambesį, reikia labai detalaus akustinio projekto, sugeriančių ir išsklaidančių paviršių paskirstymo, derinant su elektroakustika.
„Falcon Club Cinema Boutique“ salė su „Dolby Atmos“ garso sistema.
Projektas, įstrigęs atmintyje
„Muzikos ekspreso“ komanda yra įrengusi ir įrašų studijų Vilniuje, Kazachstane, Rygoje. Šioms keliami itin specifiniai, sunkiai įgyvendinami reikalavimai akustinei ir garso izoliacijai.
Norėdama gauti „Dolby“ sertifikatą profesionaliai įgarsinti filmą, studija turi atitikti tūrio, garso izoliacijos, aidėjimo laiko reikalavimus, taip pat negali būti įrengta arčiau nei 100 m atstumu iki gatvės.
Dar vienas intriguojantis „Muzikos ekspreso“ projektas – prieš 19 m. Hanoveryje, Vokietijoje, vykusios pasaulinės parodos „EXPO 2000“ metu Lietuvos paviljone įdiegta skaitmeninė įranga.
„Tuomet tokia įranga dar tik skynėsi kelią į rinką, buvo griozdiška ir sudėtingai valdoma, tačiau specialistams pavyko ją pusmečiui „įdarbinti“ automatiniu režimu valdant garso, vaizdo ir šviesos įrangą.
Tai reiškia, kad garso, vaizdo ir apšvietimo sistemos dirbdavo be žmogaus įsikišimo, o gedimo atveju siųsdavo pranešimą elektroniniu paštu“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, jau nuo įmonės įkūrimo kompanija dirbdama taiko naujausias technologijas, o į visas sistemas žiūri ne atskirai, o kaip į bendrą jų visumą.
„Kreipiame daug dėmesio ne tik į projekto įgyvendinimą, bet ir į įrangos ilgaamžiškumą, jos priežiūros efektyvumą po įdiegimo darbų“, – apibendrino pašnekovas.
RĖMĖJO TURINYS
