Pastaraisiais metais daugiausia vartotojų dėmesio sulaukė šilumos siurbliai ir dujinis šildymas, nors tai ir nėra ekologiškiausi ir ekonomiškiausi šildymo būdai mūsų klimato zonoje, kur šildymo sezonas vidutiniškai tęsiasi daugiau nei 6 mėnesius.

Minėtųjų tipų šildymo metodai individualių namų savininkams praėjusią žiemą sukėlė nemažą galvos skausmą: šaltukas laikėsi ilgesnį laiką, tad sąskaitos už elektrą ir dujas vartotojų toli gražu nenudžiugino. Ir nors išvadas daryti dar ankstoka, tikėtina, kad po 2020–2021 m. rekordiškai šaltos žiemos šilumos siurbliai bus nuvainikuoti. Tokiomis prognozėmis linkęs dalytis UAB „Kalvis“ pardavimų vadovas Andrius Daujotas.

„Galime teigti, kad ir žmonių pasirinkimas naudoti vienokį ar kitokį energijos šaltinį laikui bėgant kinta. Po šios žiemos išdaigų, dėl stipraus snygio nutrūkus elektros tiekimui, užšalus šilumos siurblių ventiliatoriams ir pastebėjus vis daugiau naujosios kartos prietaisų netobulumų, vartotojai vėl pradėjo dairytis į tradicinį kurą. Šių metų susidomėjimas granuliniais katilais rodo, kad biokuro katilai vėl grįžta į populiarumo viršūnę, o šilumos siurblių euforija baigiasi“, – įsitikinęs UAB „Kalvis“ pardavimų vadybininkas, buitinių katilų grupės vadovas Andrius Černiauskas.

Biokuro katilai – ir ekonomiški, ir ekologiški, tik daugelio dar neatrasti

Biokuro katilai rinkoje išskirtiniai tuo, kad jie kūrenami atsinaujinančiais šilumos šaltiniais: mediena, žaliąja biomase ir kt. Palyginimui, pasak A. Daujoto, šildydamiesi elektra ar dujomis, branduoliniu kuru, dažnu atveju – ir anglimis, mazutu, ypač jei elektra perkama iš senų Rusijos elektrinių, naudojame neatsinaujinančius šilumos šaltinius. Siekiant tausoti ir mažiau teršti mūsų planetą, vertėtų pagalvoti apie žaliąją energiją: saulę, vėją ar biokurą. Pavyzdžiui, UAB „Kalvis“ gaminami biokuro katilai yra tvarūs ir draugiški aplinkai, kitaip nei dujiniai katilai, šildomi iškastiniu kuru, ar šilumos siurbliai, kuriems naudojama importuojama elektros energija, kurios gamybos procesas kol kas nėra tvarus.

Pasak UAB „Kalvis“ atstovo, šiuolaikiniai biokurą deginantys katilai valdymo galimybėmis nenusileidžia dujiniam ar elektriniam šildymui. Aukštą automatizacijos lygį yra pasiekę ir granuliuotą kurą deginantys, arba tiesiog granuliniais vadinami katilai, kurie gali būti valdomi nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra internetas.

Granuliniai katilai sudegina visą kurą, tad pro kaminą į aplinką patenka tik labai nedidelė dalis teršalų. Degant granulėms praktiškai nesimato dūmų, neteršiama aplinka, nėra aitraus dūmų kvapo. Vartotojai, pasirinkę granulinį katilą, prisideda prie gamtos išsaugojimo, taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Juos įsigyja ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, priemiesčiuose gyvenantys žmonės.

UAB „Kalvis“ biokuro katilai – vieni pažangiausių rinkoje

Pasak vienos didžiausių metalo apdirbimo ir katilų gamintojų mūsų šalyje – UAB „Kalvis“ – specialisto A. Černiausko, įmonės laboratorijoje visi granuliniai katilai bandomi ir testuojami, o produktų kokybę įvertina ne tik kaimyninių, kai kurių NVS, bet ir Vakarų Europos šalių rinkos. Įmonėje taip pat gaminami ir pramoniniai šildymo įrenginiai, kurie palankiai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuojami į Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis, Sakartvelą, tolimąją Keniją ir kt.

Pastaraisiais metais UAB „Kalvis“ daug investavo į katilų tobulinimo technologijas. Pavyzdžiui, anksčiau granulės katiluose buvo deginamos stumiant jas iš apačios į viršų: taip sudeginamas viršutinis sluoksnis granulių, tačiau ši technologija nebuvo pakankamai efektyvi, todėl sukurti naujojo tipo degikliai, kurie į degimo kamerą tiekia tik tiek granulių, kiek jų reikia sudeginti tuo momentu. Tokio tipo degikliai daug efektyvesni už ankstesniuosius. Tačiau čia tik viena katilo dalis. Kalbėti apie degiklio parametrus būtų lygiai tas pats kaip kalbėti apie automobilį, lyginant tik variklio parametrus. Katilas kartu su degikliu yra vienas gaminys ir tik bendras komplektas yra bandomas laboratorijose, kol gaunami atitinkami sertifikatai.

„Mūsų gaminami granules kūrenantys katilai pagal Lietuvos Respublikos standartą LST EN 303-5:2012 atitinka 5 klasės reikalavimus. 8 serijos katilai atitinka ne tik šio, bet ir „EcoDesign“ standarto reikalavimus. Tai reiškia, kad gaminys yra ekologiškas ir jo eksploatacijos metu išskiriamas itin mažas teršalų kiekis. „EcoDesign“ reikalavimus atitinkantys įrenginiai yra ne tik ekologiški, bet ir ekonomiški, suvartojantys labai mažai elektros energijos“, – apie naujosios kartos lietuviškus granulinius katilus pasakoja UAB „Kalvis“ atstovas.

Ką dar reikia turėti omenyje renkantis šildymo siurblius arba katilus?

Šildymo prietaiso – katilo ar šilumos siurblio – pasirinkimas sukelia nemažą galvos skausmą vartotojams. Renkantis katilą pagal kuro rūšį dažnu atveju dujinis šildymas iškrenta, nes dujos nėra atvestos iki namo ar atvedimas brangiai kainuoja. Lieka du pasirinkimai – šildymas elektra arba biokuru.

Rinkdamiesi šildymą elektra vartotojai susiduria su elektros galios ribojimais. Pavyzdžiui, jei namų ūkiai neturi reikiamos galios elektros įvado, tenka kreiptis į elektros tinklus ir tik nuo jų priklauso, ar vartotojas galės rinktis minėtąjį šildymo būdą.

Renkantis, kokį kurą naudoti namui šildyti, reikia pagalvoti, ar elektrinis šildymas apskritai tinka. Kaip atkreipia dėmesį A. Černiauskas, senos statybos namų šildymo sistema dažnai pritaikyta termofikatą (šildymui skirtą vandenį, tekantį vamzdžiais ir radiatoriais) kaitinti daugiau nei iki 60 °C, o šilumos siurbliai veikia tik esant žemai temperatūrai. Taigi šildymo sistemą pritaikyti šildymui elektra dažnai net neįmanoma. Vartotojai turi nustatyti aukščiausią šildymo katilo temperatūrą ir šildyti namus ne ekonominiu, o daugiau elektros energijos eikvojančiu režimu.

Ir nors Lietuvoje statoma vis daugiau naujų pastatų, tačiau senos statybos individualūs namai vyrauja. Šildyti reikia visus pastatus, todėl biokuro katilai dar ilgai bus paklausūs. Senus statinius šildyti šilumos siurbliais nėra rentabilu, o specialistai pirkėjams dažnai turi paaiškinti, kad šilumos siurblio technologija yra žematemperatūrė ir, norint naują prietaisą įdiegti į seną sistemą, reikia nemažų papildomų investicijų.

Dažnu atveju galvojama apie šildymo ir pačių prietaisų kainas, patogumą, bet būtina pasvarstyti ir apie katilo priežiūrą. Pasak UAB „Kalvis“ specialisto A. Černiausko, vartotojai dažnai neįvertina, kad rinkdamiesi šilumos siurblius kasmet turės kviesti specialistus ir jiems papildomai mokėti už katilo priežiūrą. Galima palyginti: įsirengus šilumos siurblį reikia valyti filtrus, išorinį bloką, ventiliatorius, sureguliuoti sistemos slėgį, identifikuoti galimas pratekėjimo zonas ir t. t. Žinoma, biokuro katilą vartotojai prižiūrėti, išsivalyti gali ir patys, todėl prietaiso išlaikymo sąnaudos sumažėja.

Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad šilumos siurblių Lietuvoje niekas negamina, todėl ženkliai pailgėja tiekimo grandinė – joje atsiranda papildomų dalyvių, todėl šildymo prietaisų kaina išauga. Palyginimui, Lietuvoje yra bent kelios biokuro katilus gaminančios įmonės, iš kurių produkciją galima įsigyti tiesiogiai (atitinkamai – ir pigiau).

Kaip atlikti šildymo sąnaudų skaičiavimus?

Skaičiuojant preliminarią šildymo kainą reikia suvienodinti kuro vertinimo vienetus. Lengviausia tai padaryti per energijos vienetą – kWh. Elektra skaičiuojama kWh, o kietojo kuro energija – kcal/kg. Turint kuro kainą ir įvertinus šildymo prietaiso naudingumo koeficientą galima suskaičiuoti kuro kainą. Pagal buitinių katilų eksperto A. Černiausko pateiktus skaičiavimus, gamtinės dujos kainuoja 3,87 ct/kWh, pjuvenų granulės – 3,4 ct/kWh, o elektros energija (naudojant šilumos siurblį su COP 3,5) – 4,57 ct/kWh. Kadangi namas į aplinką išspinduliuoja vienodą energijos kiekį, galima daryti išvadą, kad granuliuotu kuru šildytis pigiausia.

Specialistas dar atkreipia dėmesį, kad atliekant skaičiavimus, kiek kainuos namo šildymas, kyla dar vienas klausimas: kiek kainuos sumontuoti katilą? „Čia dažnai susiduriame su paradoksaliu reiškiniu – pirkėjai lygina skirtingos galios įrenginių kainas: pavyzdžiui, 16 kW galios granulinį katilą su 9 kW galios šilumos siurbliu. Mes turime dėti nemažai pastangų norėdami pirkėjams paaiškinti, kad jei namui apšildyti užtenka 9 kW galios šilumos siurblio, tai turi užtekti tokios pačios galios granulinio katilo. Taip pat jei reikalingas 16 kW granulinis katilas, tai ir šilumos siurblys turi būti 16 kW, nes namo šilumos nuostoliai vienodi“, – sako pašnekovas. Taigi, lyginti reikia tik tos pačios kategorijos ir galingumo šildymo prietaisus.

PARTNERIO TURINYS