Blog

Kokios turi būti šiuolaikinės mokymosi erdvės?

mokymosi erdvės
KTU nuotr.

Stalai, kėdės, lenta, vaizdo projektorius, kuriuo demonstruojamos skaidrės, šalia kalbantis mokytojas ar dėstytojas – taip daugelis įsivaizduoja mokymo procesą švietimo įstaigoje. Vis tik XXI amžiuje dėl išvystytų technologijų ir besikeičiančios didaktikos, mokymosi erdvės taip pat kinta. „Šiuolaikinės edukacinės erdvės turi pasižymėti multifunkciškumu, lengvai transformuojamomis erdvėmis. Nauja erdvė turi būti konstruojama su baldiniais, tūriniais, skirtingos paskirties elementais, mobiliais baldais“, – tikina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) Architektūros studijų programos vadovė Aušra Mlinkauskienė.

Mančesterio (angl. The University of Manchester) universiteto konferencijoje „Next Generation Learning spaces“ (liet. Naujos kartos mokymosi erdvės) dalyvavusios KTU dėstytojų akademinių kompetencijų centro „EDU_Lab“ vadovė, Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė dr. Asta Daunorienė ir KTU Bibliotekos vadovė dr. Gintarė Tautkevičienė sako, kad ugdymo įstaigoms svarbu tolti nuo monofunkcinių link adaptyvių multifunkcinių erdvių.

„Net ir erdvių baldai turėtų studentus skatinti būti kūrybiškais. Pavyzdžiui, suprojektuotas stalas, kuris lengvai gali būti transformuojamas į prezentacijoms skirtą lentą ir pan.“, – teigia A.Daunorienė.

A. Mlinkauskienė taip pat papildo, kad mokymosi erdvėse turi būti numatomos ir įrengiamos šiuolaikinį ugdymo procesą įgalinančios technologinės priemonės – išmanieji ekranai, projektoriai ir kt.

Edukacinės erdvės turėtų skatinti kūrybiškumą ir inovacijas

A.Daunorienė pažymi, kad Mančesterio universiteto vykusios konferencijos šūkis – „Building Environments to Inspire a Culture of Innovation“ (liet. Inovacijų kultūrą įkvepiantis erdvių kūrimas). Tai reiškia, jog siekdami ugdyti inovacijų sąmonę ir kultūrą, turime nepamiršti ir erdvių konstravimo įtakos studijų procese.

Akademinio mokymo ir mokymosi erdvių projektavimas – ne paskutinis veiksnys, nuo kurio prasideda universiteto inovacijų kūrimo kultūra. „Svarbu įsiklausyti į globalios kaitos procesus ir tinkamai perėmus geruosius pavyzdžius atliepti šią kaitą savo universitete. Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys ir į erdvių, kurios taip pat yra akademinio proceso dalis, svarbą“, – sako A.Daunorienė.

G.Tautkevičienė pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek mokymosi erdvės leidžia mokytis savarankiškai, kaip skatina socialinį bendravimą. Mokymosi erdvės turėtų būti projektuojamos atsižvelgiant į individualius poreikius, vėliau išplečiant bendroms reikmėms.

„Kūrybiškumą skatinanti pasirodė Njukastlo universiteto (angl. Newcastle University) iniciatyva. Jo atstovai dalijosi „apverstos klasės“ (angl. flipped classroom) privalumais bei savarankiško mokymosi įveiklinimo svarba naudojant šį metodą. Universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad studentų mokymosi rezultatai pagerėjo, kai jiems buvo sudarytos sąlygos mokytis savarankiškai universiteto erdvėse, t. y. bibliotekose, neformalaus mokymosi erdvėse ir kt.“, – teigia ji.

KTU nuotr.

Mokymosi erdvės keičiamos ir universitete

Pasak KTU Bibliotekos vadovės, KTU taip pat yra žengęs ne vieną žingsnį įgyvendindamas mokymosi erdvių tobulinimo projektus. „Tai gera pradžia, kuri pamažu tampa sistemine praktika, skatinant studentų, studentų ir dėstytojų mokslinį bendradarbiavimą, savarankiško mokymosi įveiklinimą bei geresnę studijų kokybę“, – sako G.Tautkevičienė.

Studijų procese dažnai taikoma ir populiari „design thinking“ metodika, t. y. mokymasis, kuris ugdo kūrybiškumą. Anot KTU SAF dėstytojos Jurgos Vikuvienės, tokiam metodui pritaikytos šiuolaikiškos erdvės turi būti pakankamai didelės, kad jose dirbtų nuo 2 iki 5 grupių po keletą žmonių. Taip pat svarbu, kad jos būtų lengvai transformuojamos.

„Tam dažniausiai naudojamos stumdomos pertvaros, maži moduliniai baldai, kuriuos galima grupuoti, perdėlioti ar susikonstruoti reikiamą baldą. Grupės darbams taip pat reikia bendrų aptarimų erdvių, taip pat ir vertikalių lentų grupiniam rašymui, stovimų stalų“, – teigia ji.

Be to, „design thinking“ metodui pritaikytos erdvės paruošiamos ir „atsitraukimo“ vietos, norintiems dirbti individualiai. Ilgiau sėdintiems parūpinama ir virtuvėlė bei valgymo erdvė.

Tradicinių mokymosi erdvių konkurentės – kavinės

Visgi šiandien universiteto mokymosi erdvės turi nemažai konkurentų. „Pavyzdžiui, kavinių, siūlančių patrauklias erdves, kurias studentai maloniai išnaudoja mokymosi tikslams“, – sako A.Daunorienė.

Tačiau ji priduria, kad universitete esančių mokymosi erdvių patrauklumas yra tas, kad studentai gali rasti visus reikiamus mokymosi išteklius vienoje vietoje, o esant reikalui pasinaudoti galimybe pasibelsti į dėstytojo kabineto duris ir sulaukti profesionalios pagalbos tinkamu laiku.

„Reikia pripažinti ir tai, kad universiteto mokymosi erdvių įveiklinimas prisideda ir prie savarankiško mokymosi įgalinimo, neformalių studijų bei mokslinių tyrimų plėtros“, – teigia KTU „EDU_Lab“ vadovė.

KTU SAF dėstytojas Vytautas Baltus sako, kad norint, mokytis galima bet kokioje vietoje, tačiau, jo nuomone, toks „mokymasis“ kavinėse – labiau nei keistas.

„Aš abejoju, jog įmanoma nesiblaškant galvoti ir susikoncentruoti, kai ant staliuko guli pyragaitis, o fone barška popmuzika. Būtent tuo ir skiriasi mokymuisi skirta erdvė – tai vieta, kurioje gali susikaupti ir mąstyti“, – įsitikinęs jis.

KTU nuotr.

Erdvių projektavime svarbios tampa net mažos detalės

Visgi nuo ko turėtų prasidėti erdvių projektavimas? Kas yra svarbiausia? A.Daunorienė tikina, kad pavyzdžių Mančesterio universitete vykusioje konferencijoje buvo pateikta įvairių, todėl vieno tikslaus atsakymo būti negali.

„Pavyzdžiui, Oksfordo universiteto darbuotojai įkvėpimo sėmėsi studijuodami vidurinės mokyklos moksleivių mokymosi įpročius. Tokį pasirinkimą jie motyvavo tuo, kad moksleiviai gali nurodyti ateities viziją. Glazgo universitetas erdvių poreikius siūlė vertinti atsižvelgiant į besimokančiųjų rezultatų pokyčius. Įmonės HKS architektai pabrėžė, kad projektuojant mokymosi erdves rekomenduojama bendrauti ir su tokių erdvių lankytojais, stebėti jų elgseną, atlikti etnografinį tyrimą“, – pasakojo ji.

Tokia pati situacija ir su mokymosi erdvių pertvarkymu. „Pertvarkant mokymosi erdves, Glazgo universiteto darbuotojai pasitelkė biofilinio dizaino (angl. biophilic design) principus, taip pat įtraukiančio dizaino (angl. inclusive design) detales. Pavyzdžiui, Vašingtono koledžo studentų apklausos rezultatai atskleidė, kad studentams už bet kokius baldus mokymosi erdvėse svarbiau geras interneto ryšys“, – sako A.Daunorienė.

Jos teigimu, tokie skirtingi pavyzdžiai rodo, kad mokymosi erdvių projektavimo metu, svarbios tampa netgi tokios detalės, kaip galimybė pasikrauti mobiliuosius prietaisus bei gera akustinė sistema.

„Todėl visų pirma, pažangios mokymosi aplinkos turi sudaryti sąlygas savarankiško mokymosi, kuris gali vykti tiek individualiai, tiek ir dirbant grupėmis, įveiklinimui“, – tikina KTU „EDU_Lab“ vadovė.

KTU inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.