Greičiausiai daugelis esate pastebėję, kad ilgesnį laiką pabuvę uždarose patalpose, tampate irzlesni, suprastėja jūsų nuotaika ir net pablogėja savijauta. To priežastis – nevėdinamose patalpose pasikeitusi oro kokybė, kuriai turi įtakos įvairios priežastys: gaminamas maistas, buitinių chemijos priemonių naudojimas, tabako dūmai ar net kvėpavimas.
Todėl šį kartą apie oro kokybės svarbą mūsų sveikatai bei kaip namuose užtikrinti gaivų orą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologe, klinikine imunologe dr. Neringa Stirbiene bei šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sprendimus siūlančios įmonės „Tenko Baltic“ technikos vadovu Vidmantu Dedela.
Blogo oro įtaka sveikatai
Statistiškai, beveik 90 proc. laiko žmonės praleidžia uždarose erdvėse, todėl dr. N. Stirbienės teigimu, norint jaustis gerai ir komfortabiliai, būtina užtikrinti tinkamą oro kokybę patalpose.
„Tai, kaip mes jaučiamės, labai priklauso nuo to, kokiu oro kvėpuojame. Komfortabili drėgmė namų viduje turėtų svyruoti tarp 40 ir 55 proc., tačiau jai padidėjus arba nukritus, ne tik gali suprastėti nuotaika ar įsiskausti galva, bet ir atsirasti arba paūmėti įvairios nepageidaujamos reakcijos ar net ligos“, – aiškina daktarė.
Šildymo sezono metu gydytoja sako pastebinti, kad dažniausiai žmones vargina sausas oras, kuris pirmiausia apsunkina gyvenimo kokybę. „Sausas oras trukdo deguonies įsisavinimui, todėl sukelia nuovargį ir blogą savijautą. Negano to, sausose patalpose tampa sunkiau užmigti, prastėja pati miego kokybę“, – pasakoja dr. N. Stirbienė.
Tačiau minėtos problemos, pasak pašnekovės, yra ne vienintelė sauso oro žala žmogui. Štai vyraujant pernelyg sausam orui, sausėja akys, nosies, gerklės gleivinė, skilinėja plaukai, dažniau pradeda lūžinėti nagai, oda tampa sausa, šerpetota.
„Problemos, kurias gali sukelti netinkamas oras namuose, priklauso individualiai nuo pačio žmogaus, o daugiausiai nemalonumų sausas oras sukelia žmonėms, kurie iš prigimties turi sausesnę odą ar serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, pasunkėja astmos ar alergijos simptomai. Nereikia pamiršti ir to, kad tokiame ore lengviau dauginasi virusai, todėl išauga tikimybė peršalimo ligoms, slogai, gripui, bronchitui“, – sako gydytoja.
Lygiai taip pat neigiamos įtakos sveikatai turi ir pernelyg drėgnas oras. N. Stirbienės aiškina, kad dėl namuose atsiradusio pelėsio, šis gali sukelti įvairias alergines reakcijas.
„Alerginė sloga, astma, dažnesni kvėpavimo takų susirgimai, ta pati sloga, kosulys ir pan. Drėgna ir šilta patalpa yra puiki terpė veisti dulkių erkutėms, kurioms dalis žmonių yra alergiški. Dėl to gali pradėti kamuoti nevalingas čiaudulys, atsirasti nosies paburkimas ar gerklės užgulimas“, – sako gydytoja.
Kaip kovoti su prasta oro kokybe?
Kad grynas oras mūsų gyvenimo kokybei ir sveikatai yra ypatingai svarbus, tikriausiai, supratote, tačiau kokios priemonės gali padėti užtikrinti tinkamą mikroklimatą namuose?
„Jei oras sausas, optimalią oro drėgmę šaltuoju metų laiku galima pasiekti papildomai drėkinant patalpas drėkintuvu. Tuo metu, kai yra drėgmės perteklius, greičiausiai reikėtų papildomai vėdinti patalpas, o taip pat galima įsigyti oro sausintuvą. Na, o abi šias problemas padėti išspręsti gali ir speciali vėdinimo sistema“, – sako dr. N. Stirbienė.
Ir iš tiesų rekuperacinė vėdinimo sistema yra vienas iš efektyviausių patalpų vėdinimo būdų, kuris kas dvi valandas patalpose keičia visą joje esantį orą ir tuo pačiu šalina drėgmę bei užkerta galimybę susidaryti pelėsiams.
„Tai tokia sistema, kai oras mechaniškai, t. y. ventiliatorių pagalba yra tiekiamas į patalpą ir ištraukiamas iš jos. Per oro tiekimo vožtuvus šviežias lauko oras yra patiekiamas į visus pastato gyvenamuosius kambarius, o tuo pačiu metu senas ir nemalonus oras yra ištraukiamas iš tokių patalpų kaip virtuvė, tualetas ar vonia. Kitaip nei vėsinimo sistema, kai oras namuose yra šaldomas, vėdinimo sistemos paskirtis yra patiekti šviežią bei pašalinti blogą orą: CO2 koncentraciją, lakiąsias daleles, perteklinę drėgmę, ir kitus oro teršėjus“, – aiškina V. Dedela.
Pasak jo, tokia sistema ne tik pasirūpina subalansuotu vėdinimu ir maloniu bei švariu oru, bet ir apsaugo nuo papildomų šilumos nuostolių.
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]„Galbūt kai kam gali pasirodyti, kad namus kuo puikiausiai galima išvėdinti ir atidarius langus, tačiau nereikia pamiršti, kad pavyzdžiui, žiemą, iš lauko pro atidarytus langus patekusį šaltą orą turės sušildyti šildymo sistema. Tai reiškia papildomą šilumos netekimą bei didesnes sąskaitas už šildymą. Tuo tarpu rekuperacinė vėdinimo sistema iš ištraukiamo oro atgauna ir šilumą. Tai reiškia, kad atskirais oro srautais šviežias oras yra sušildomas šiltu šalinamu oru ir tokiu būdu yra išsaugoma beveik visa energija“, – pasakoja V. Dedela.
Naudotis tokia sistema, anot specialisto, yra labai paprasta, o namo palėpėje, buitinėse patalpose ar rūsyje montuojamas pagrindinis sistemos blokas užtikrina, kad gyventojai net nepajaus, jog tokia sistema veikia jų namuose.
„Rekuperacinės vėdinimo sistema priežiūra yra labai minimali. Tiesiog 1-2 kartus per metus reikia pakeisti oro filtrus, o valdyti oro srautus taip pat gana lengva, pavyzdžiui, nuotolinio valdymo pulto pagalba rėžimą galima keisti pagal poreikį. Tačiau svarbiausia, kad tinkamai suprojektuota ir įrengta sistema veikia taip, kad žmogus jos negirdi ir net nejaučia oro judėjimo“, – teigia V. Dedela.
Anot specialisto, jei šiuolaikiniai naujos statybos pastatai yra neįsivaizduojami be rekuperacinės vėdinimo sistemos, tai tokią sistemą galima nesunkiai integruoti ir į jau pastatytą objektą.
„Dar statybų stadijoje, prieš pradedant apdailą kreipiantis į specialistus, sistemos montavimas gyvenamajame name užtrunka 1-2 dienas. Tuo metu norint tokia sistemą įsirengti jau pastatytame name, naudojant mažo diametro ortakius, galime išsisukti tik su minimaliais griovimo darbais“, – sako „Tenko Baltic“ technikos vadovas.
1 komentaras. Leave new
Praktiškai nei viename šiuolaikiniame biurų pastate nėra užtikrinama 40 – 55 proc oro drėgmė šildymo sezono metu, nepaisant reikalavimų ir modernių vėdinimo įrenginių, kurie yra įdiegti šiuose pastatuose. Individualiuose namuose ar butuose šis klausymas dar opesnis ir net atvira „fortkė” to neišsprendžia.