Apsisprendus, kad stogas „nusipelnė“ naujos ir geresnės, nei buvusioji, dangos, gali tekti išspręsti nemažai problemų ir sykiu apmokėti nemenkas sąskaitas.
Jeigu namo stogas buvo dengtas lengvesne bitumine danga, skardos lakštais ar šiferiu, sunkesnei, pavyzdžiui, čerpių dangai, neabejotinai prireiks stipresnės stogo konstrukcijos. Jei bus keičiama keliasdešimties metų sulaukusi stogo danga, tikėtina, jog anuomet buvo įrengtas plonesnis apšiltinimo sluoksnis, taigi ir plonesnės gegnės, todėl čerpių dangą gali tekti apskritai išbraukti iš norų sąrašo.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos technologijos ir vadybos katedros doc. dr. Darius Kalibatas primena, kad prieš keičiant vieną stogo dangą kita, būtina įvertinti stogo nuolydį. Mat bituminėms čerpėms tinkamas stogo nuolydis nebūtinai tiks keraminėms čerpėms ir pan.
Stogo dangų – tiek bituminių čerpių, tiek skardos ar šiferio – gamintojai nurodo, kokioms sąlygomis esant jų danga tinkamiausia naudoti. Įprastai pateikiami minimalūs reikalavimai, t. y. koks turėtų būti minimalus stogo nuolydžio kampas, kad pastato vidus ir po hidroizoliacijos sluoksniu esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo vandens.
Problemų gali sukelti ir dangos tvirtinimas. Pavyzdžiui, keraminės čerpės, priklausomai nuo stogo nuolydžio, gali būti tvirtinamos visos arba kas kelinta.
D. Kalibato įsitikinimu, geriausia stogo dangą keisti į analogišką, nors ir tokiu atveju gali tekti atlikti papildomų darbų. Pavyzdžiui, asbestinį šiferį keičiant į beasbestį, gali prireikti keisti ar stiprinti pažeistas medines konstrukcijas. Taip pat gali netikti esamo grebėstavimo žingsniai, tuomet grebėstus reikėtų sudėti tankiau. Galiausiai – šiuo metu gaminami šiferio lakštai gali būti kitokių išmatavimų nei gamintieji prieš kelis dešimtmečius.
„Jeigu norite kardinaliai keisti stogo dangą, aišku, tą galima padaryti, tačiau viskas atsiremia į pinigus. Ar toks sprendimas racionalus? Į šitą klausimą neatsakysiu, priklauso nuo kiekvieno norų“, – komentavo VGTU mokslininkas.