Nepaisant globalios technologijų pažangos, žmogus tebėra absoliučiai priklausomas nuo vienos vienintelės „lemputės“ – nuo saulės, kuri yra svarbiausias šviesos ir šilumos šaltinis. Dėl milžiniškos ir įvairialypės šviesos įtakos žmogui išrasta daugybė būdų, kaip kuo efektyviau panaudoti ne tik natūralią, bet ir dirbtinę šviesą.

Susierzinimo kaltininkė – šviesa?

Tos galimybės – nuo paprasčiausių naktį įsižiebiančių švieselių palei laiptus iki žmogaus elgsena, savijauta manipuliuojančių apšvietimo programų, sako Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius” direktorius.

Faktas: geriausiai jaučiamės prie natūralios šviesos, todėl moderniausiose šiuolaikinėse patalpose, kuriose rūpinamasi gyvenimo kokybe iki subtiliausio lygmens, kuriamas saulės šviesai kuo artimesnis apšvietimas. Tuo pasirūpina viena iš pastatų automatikos funkcijų – apšvietimo kontrolė. „Automatizuoti gali būti ir nauji, ir seni pastatai, tad gyvenimo kokybė vis mažiau priklauso nuo pastato „gimimo“ datos“, – pastebėjo R. Skurdenis.

Pastatų automatika kontroliuoja ne tik dirbtinę šviesą, bet ir natūralią. Kuomet reikia, natūrali šviesa gali būti papildoma dirbtine. Pavyzdžiui, ryte, kuomet šviesos norisi daugiau, veikdama išvien kartu su žaliuzių valdymo sistema, apšvietimo kontrolė gali įleisti į patalpas daugiau šviesos ar sujungti daugiau dirbtinio apšvietimo. O jei karštą vasaros dieną pageidaujate šešėlio ar „tamsesnės nakties“, kai norisi miegoti, sistema gali užtemdyti patalpas ir sukurti sapnui tinkamiausią apšvietimą, net jei kaimynai už tvoros įžiebė visas įmanomas Kalėdų iliuminacijas.

Lietuvoje dirbtinis apšvietimas – itin aktualus. Mat rudenį, žiemą norime būti aktyvūs žymiai ilgiau, nei gauname natūralios saulės šviesos. Rytui, dienai, vakarui ir kitoms situacijoms galimi visiškai kitokie valdomo apšvietimo scenarijai. „Pavyzdžiui, jaukus vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą ir išryškinant susibūrimo vietą, pvz., stalą, židinį ar kurį kitą pasirinktą objektą ar kelis. O ryte, ypač jei už lango – gūdi žiema ir tamsu, sujungiamos ryškesnės žmogui psichologiškai, fiziologiškai greičiau pabusti padedančios šviesos, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas. – Tuo tarpu nekokybiškas apšvietimas, kuomet netinkamai sureguliuotas šviesos atspalvis ar jos intensyvumas, yra įvairių plika akimi neužfiksuojamų mirgėjimų, gali būti nuolatinio namiškius persekiojančio susierzinimo, dirglumo priežastis“.

Palėpės, loftai – padidinto poreikio šviesai būstai 

Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali būti tiek subtilus, jog net fiksuoja natūralios šviesos laipsnį dienos metu ir geba į tai adekvačiai reaguoti – papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo (pavyzdžiui, debesuotą dieną). Sykiu tai yra ir galimybė taupyti, nes dirbtinis apšvietimas 100 proc. užsidega tik visiškai pranykus natūraliai šviesai.

„Įrengti gerą apšvietimą, kuomet natūralią šviesą kokybiškai papildys dirbtinė, ypač svarbu įrengiant palėpes.