Ko moko betonas?

Betonas
Savaime tankėjančio betono nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Ernesto Ivanausko nuotr.

Prieš kelerius metus dalytasi savaime tankėjančio betono pavyzdžiais iš užsienio – tuomet jo pranašumus aptarinėjo betoną tobulinę mokslininkai. Šiandien savaime tankėjantis betonas (angl. Self-compacting concrete) – jau ne naujiena statybų aikštelėse, jį sertifikavo praktiškai visi pagrindiniai Lietuvos betono mišinių gamintojai.

[su_quote]Paties savaime tankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė nei įprastinio betono, tačiau, kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas, galutinė gelžbetonio konstrukcijos ar gaminio kaina sumažėja apie 10 proc.[/su_quote]
Naujovėms taupo
Gintautas Skripkiūnas
Gintautas Skripkiūnas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybų katedros vedėjas profesorius Gintautas Skripkiūnas atkreipė dėmesį, kad, veikiausiai norint sutaupyti, palyginti mažai atsižvelgiama į specialiojo betono naudojimo galimybes. Pavyzdžiui, savaime tankėjantis betonas kol kas dar mažai naudojamas, nors jo technologijos darbo jėgos ir darbuotojų sveikatos požiūriu yra gerokai pranašesnės, nes tokio betono nereikia vibruoti.

Gamintojai siūlo ir didelio stiprumo betoną, kurio stiprio klasė yra didesnė nei C50/60. Ilgaamžiškumu pasižymintis specialusis betonas ilgai tarnauja sudėtingomis eksploatacijos sąlygomis. Tai itin aktualu, pavyzdžiui, Klaipėdoje, kur jaučiamas jūros vandens poveikis.

Anot VGTU profesoriaus G. Skripkiūno, šiuolaikinės betono naudojimo galimybės – labai plačios. Daugiausia statybose jis pasitelkiamas kaip konstrukcinė medžiaga. Didelio stiprio betoną linkstama naudoti, kad būtų mažinami konstrukcijų tūriai, taip sutaupoma ir medžiagų, ir energijos.

Vis labiau atsigręžiama į dekoratyvines betono ypatybes, tiesa, šios galimybės galėtų būti naudojamos plačiau. Pavyzdžiui, iš betono gali būti formuojami faktūriniai paviršiai be jokios papildomos apdailos. Taip pat gali būti išgaunamas spalvotas betono paviršius.

savaime tankejantis betonas 2
Panaudojus savaime tankėjantį betoną, daug lengviau pagaminti ypač aukštos kokybės gaminių paviršius. Ernesto Ivanausko nuotr.
Išgaunamas nepriekaištingas paviršius
Ernestas Ivanauskas
Ernestas Ivanauskas.

Kauno technologijų universiteto (KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius doc. dr. Ernestas Ivanauskas komentavo, kad, naudojant savaime tankėjančio betono mišinį, jis sparčiau suklojamas į norimos formos ar konfigūracijos monolitines konstrukcijas, nes jo nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Tiesa, naudojant šios rūšies betono mišinį, reikia atkreipti išskirtinį dėmesį į klojinių kokybę ir montavimo sandarumą, nes savaime tankėjančiam betono mišiniui būdingas didesnis slėgis į klojinius, todėl akimirksniu išryškėja visi nesandarumai.

Toks betonas gali būti naudojamas kaip dekoratyvusis ar kaip priemonė, kuri palengvina architektams įgyvendinti novatoriškus ir techniškai sudėtingus sumanymus. Gaminant surenkamojo gelžbetonio elementus, sutaupoma lėšų vibravimo įrenginių įsigijimui ir panaudojimui, žymiai pagerinamos darbuotojų darbo sąlygos. Pasaulyje gaminant savaime tankėjantį betoną kaip mikroužpildas dažniausiai naudojami lakieji pelenai, granuliuotas šlakas ar klintmilčiai, tokio betono gniuždymo stipris ≥ 50 MPa. Lietuvoje puikiausiai šios rūšies betonui gaminti tinkami dolomito ar granito atsijos, granitmilčiai ar maltas dolomitas. Žinoma, šį betono mišinį galima pagaminti ir nenaudojant mikroužpildų, tačiau su jais slėgis į klojinius gaunamas iki 10 proc. mažesnis.

Paties savaime tankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė nei įprastinio betono, tačiau, kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas, galutinė gelžbetonio konstrukcijos ar gaminio kaina sumažėja apie 10 proc., nes mišiniui sutankinti nebenaudojamas vibravimas (sumažinamas triukšmo lygis statybvietėje ir pašalinamos galimybės darbuotojams susirgti vibracijos sukeliamomis ligomis), praktiškai nereikalinga ir papildoma gaminio paviršiaus apdaila.

Panaudojus šį betoną, daug lengviau pagaminti ypač aukštos kokybės gaminių paviršius – lygius, tankius, dekoratyvius ir labai mažo poringumo. Konstrukcijos tampa vienalytiškesnės, užtikrinamas mažas vandens pralaidumas ir didesnis betono sukibimas su armavimo elementais.

Į norimą betonavimo vietą medžiaga gali būti tiekiama betono siurbliais (vamzdžių ilgis – iki 100 m) ar piltuvais. Maksimalus betono mišinio kritimo aukštis betonuojant – iki 3 metrų.

Pastaruoju metu projektuojant įvairius statinius ir pastatus vis dažniau surenkamųjų ir monolitinių konstrukcijų paviršius paliekamas be papildomo apdirbimo – jis neglaistomas ir nedažomas. Tokiems betoninių konstrukcijų paviršiams keliamas reikalavimas – lygus ir itin mažo poringumo paviršius, kurį galima išgauti naudojant Lietuvoje dar retą konstrukcijų užpildymo technologiją labai slankiu mišiniu tiekiant jį iš pačios į viršų (angl. from bottom to up). Toks konstrukcijos užpildymo būdas, kai betono mišinys pumpuojamas siurbliais pro klojinio apatinėje dalyje įrengtą specialią angą, tiesiog idealiai tinka naudojant savaime tankėjantį betono mišinį. Tuomet maksimalus rekomenduotinas betono mišinio kilimas konstrukcijoje yra iki 25 m, o betonuojamo segmento aukštis – iki 12 metrų.

Tokiu būdu technologiškai ne tik patikimai užpildoma konstrukcija, bet ir iš betono mišinio pašalinamas kenksmingas oras, kuris paprastai papildomai uždaromas mišinio klojimo metu.

Iš apačios į viršų pumpuojamam betono mišiniui tiekti siūloma naudoti vamzdyną, kurio rekomenduotinas skersmuo 80–200 mm, dažniausiai naudojami 100 ir 125 mm skersmens vamzdžiai.

KTU mokslininkas pataria – betonuojant šiuo betono mišiniu įprastu būdu, t. y. iš viršaus į apačią, svarbu pilti betono mišinį iš ne didesnio nei 3 m aukščio, ilgesnes nei 15 m atkarpas betonuoti ciklais. Stengtis betonuoti ne aukštesniais nei 400–500 mm sluoksniais, kitaip žymiai padidėja slėgis į klojinius. Pavyzdžiui, betonuojant 3 m aukščio sieną, klojinius slėgs apie 7 t jėga. Anot E. Ivanausko, betonuojant siauras ir ilgas konstrukcijas, būtina šio betono mišinį tiekti ne per vieną pildymo vietą, o per kelias, kurios nebūtų viena nuo kitos nutolusios daugiau nei 10–15 metrų.

Savaime tankėjančio betono nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Ernesto Ivanausko nuotr.
Savaime tankėjančio betono nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Ernesto Ivanausko nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 lapkritis.

Temos: Betonas, Savaime tankėjantis betonas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai