Juventos ir Pauliaus Mudėnų knyga „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ yra apie meilę savo ir mūsų visų miestui. Vizualiai įspūdinga, turiniu ir idėja – daugiaplanė, kviečianti ne tik mylėti, bet ir įvertinti, kokiais mes patys išliksime savųjų miestų atmintyje – kuriančiais ar griaunančiais? Knygos leidybą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas.

Leidinys yra skirtas Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Išleistas lietuvių ir anglų kalbomis, atspindintis daugiatautį ir daugiakalbį Vilniaus paveldą, patrauklus knygos meno vertintojams, turistams, pedagogams, jaunimui, neabejingiems savo miestui vilniečiams… Tarsi simbolinis tiltas ši knyga jungia dabartį ir XX a. pradžią, fotografiją ir popieriaus karpinius.

Šiandienos Vilniaus nuotraukose ─ svarbiausi Vilniaus statiniai: Gedimino pilies bokštas, Arkikatedra, miesto Rotušė, Prezidentūra – istoriniai, architektūros paminklai, keletą šimtmečių formavę miesto politinį, intelektualinį veidą, visos šalies dvasią. Šalia – lazeriu pjaustyti popieriaus karpiniai, sukuriantys įspūdingą erdvės efektą. Tai yra vilniečių siluetai, nužengę iš XX a. pradžios fotografijų. Daugelis vėl atsidūrę tose pačiose miesto vietose, kuriose buvo kažkada nufotografuoti.

Elegantiškos damos ir orūs korporantai, susimąsčiusios mamos, policininkai, lūkuriuojantys vežikai ir laikraščių pardavėjai, miesto mugės ir skriejantys fajetonai suteikia prarasto laiko ir miesto vienybės įspūdį.

XX a. pradžia Vilniuje yra dramatiškas ir permainingas laikotarpis, tačiau net ir tuomet miestelėnų gyvenimai tekėjo savo vagomis. Gatvėmis dardėjo fajetonai, zujo automobiliai ir autobusai, kiemuose sukosi patefonai, plazdėjo džiūstantys skalbiniai, o tarp jų lakstė, kaip visur ir visada, padūkę berniūkščiai, kuriems jų miestas tuo metu buvo jų kiemas.

Vienas toks berniukas lydi mus ir šiame pasivaikščiojime po Vilnių. Tai tikras istorinis personažas – Skaistutis Šlapelis. Simbolinis momentas – S. Šlapelis gimė 1919 metais, tik metais vėliau nei nepriklausoma Lietuva. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis emigravo ir niekada nebesugrįžo į savo gimtąjį miestą. Bet Vilnius jį prisimena…