• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Knyga: šviesai reikli prekė

2014 kovo 9 d.

Kaip ir daugumoje prekybos vietų, knygyne dėmesį į šviestuvų dizainą ar juolab apšvietimo įrengimo niuansus turbūt atkreipiame tik tada, kai pajuntame, kad jis – nepakankamas. Architektas Aurimas Kliučininkas pastaraisiais metais suprojektavo ne vieną knygyną ar jo rekonstrukciją. Jo darbas – ir „Akropolio“ prekybos centre esantis didžiausias Baltijos šalyse „Pegaso“ knygynas. Žurnalui „Statyba ir architektūra“ architektas atskleidė savo patirtį.

Net nesusimąstydami kasdien susiduriame su šviesos architektūra: saulės nutvieksta plokštuma, šešėliu išgilinta niša, medžio lapija apaugusiu senu žibintu, tvoros properšomis slenkančiais šešėliais. Kai sustabdai šią šviesos žaismo akimirką, supranti, kokia tai neišsemiama ir dar mažai išgvildenta tema, kokie svarbūs mums yra apšvietimas, šviesa. Pasitelkus šių dienų technologijas galima kurti emocijas, išskirti ar formuoti erdves, jų zonas. Pasinaudojant šviesa akcentuojamas ar nukreipiamas dėmesys, paslepiama, atskleidžiama ar paryškinama rūpima detalė. Sparčiai plėtojant šviesos technologijas šviesos valdymas tampa tarsi atskiru kūrybos įrankiu. Vieni kūrėjai pačiai šviesai sukuria formą, kiti šviesos srautu sukuria vieną ar kitą emocinę temą.

Knygyno projektavimas pradedamas nuo pačios prekės – knygų, jų eksponavimo ir matomumo. Itin svarbus veiksnys yra patalpos, jų konfigūracija, atvirumas ir dislokacinė vieta pačiame statinyje. Yra knygynų, turinčių vitrininius langus į natūralią šviesą („Pegaso“ knygynas „Babilono“ prekybos centre Panevėžyje), ir yra tokių, kurie įkuriami pastato gilumoje (Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės knygynas). Ir vienu, ir kitu atveju sprendžiami apšvietimo, kaip neatskiriamos projekto dalies, ne mažiau svarbios nei lentynų išdėstymas, klausimai. Šalia sąvokos „matomumas“ atsiranda kita – „prekės apšvietimas“.

Pati knyga, kaip prekė, jau kelia didesnių reikalavimų. Norisi ją ir pavartyti, ir paskaityti vieną kitą lapą. Jei knygos eksponavimo vietoje šviesos bus per mažai, knyga keliaus kartu su skaitytoju į ryškesnio apšvietimo zoną; jei apšvietimas bus įkyrus, stiprus, akys vargs kovodamos su atspindžiais.

Tad kuriant knygų pateikimo sprendinius, kartu ieškoma sprendinių šviesai paskirstyti lentynose – erdvėje, kurioje jos bus eksponuojamos. Įvertinami ne tik šviesos šaltiniai, bet ir jų galimybės skleisti šviesą skirtingais kampais. Svarbus faktorius yra ir šalia esančių paviršių šviesos atspindėjimas. Balti paviršiai šviesą sklaidys, tamsūs – sugers. Neteisingai parinktas šviesos kritimo kampas gali per daug spiginti į akis, per giliai užkišta šviesa gerai aprėps tik vienos ar dviejų lentynų aukštį – vienu atveju tai gali būti privalumas – būdas pabrėžti lentynų linijas, kitu atveju – neekonomiškas sprendimas. Žodžiu, architekto vizijos turi turėti ir idėją, ir ekonominį pagrindimą.

Projektuojant knygynus tenka dirbti su didele komanda, kur visi turi savo tikslą: sutvarkyti prekių gausą, pritaikyti rinkodaros teoriją praktikoje, išspręsti prekių logistikos ir navigacijos problemas. Šie tikslai daro įtaką lentynų perimetrams, atskirų literatūros žanrų ar temų zonavimui. Visoms užduotims išspręsti reikia nemenkos profesinės praktikos, konsultacijų su šviesos srities specialistais, kurie padeda atlikti techninius šviesos pakankamumo skaičiavimus. Dirbant ne kartą teko sutikti ir labai gerų elektrikų, kurių žinios padėjo praplėsti šviestuvų valdymo galimybes.

Šiandien knygynai tapo savotiškais dideliais knygų namais. Prekybos centruose žmonės į knygynus užsuka ne tik ką nors nusipirkti, bet, ko gero, ir rasti kelias minutes atokvėpio. Gyvenimo tempas gal ir atima galimybę dažniau būti su knyga, bet prie jos visada gera prisiliesti. Kaip tik todėl knygynuose populiarėja skaitymo salos. Neįprastas šviestuvas ar koks kitas šviesos atspindys šioms vietoms suteikia jaukumo ir išskirtinumo.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad