Rekonstruojant istorinius pastatus ir suteikiant jiems naują funkciją, svarbu atsakingai rinktis sprendimus, kad būtų išsaugota senojo pastato dvasia. Bene sunkiausia užduotis tenka interjero architektams – naujus ir senus erdvių elementus sujungti į darnią visumą, neprarandant patalpų funkcionalumo ir išlaikant maksimalų erdvės pojūtį.
Studijos ABVP architektės Vidos Vyšniauskienės, duris netrukus atversiančio viešbučio „Vilnia“ sostinėje interjero autorės, teigimu, visus šiuos klausimus pavyko sėkmingai įgyvendinti šiame naujame studijos projekte.
Kokie buvo užsakovų pageidavimai?
Vida VYŠNIAUSKIENĖ,
Studijos ABVP architektė
Pirmiausia dalyvavome interjero projektavimo konkurse. Tarp konkurentų buvo pora grupių iš Italijos: „Camelgroup“, „Arnaboldi interiors“. Pasirinko mus. Todėl kūrėjų ir investuotojų vizijos nesikirto. Daugiausia pageidavimų buvo dėl sprendimų ilgaamžiškumo ir praktiškumo – klientai nenorėjo bent 5 m. užsiimti kapitaliniu viešbučio remontu.
Kokios didžiausios kliūtys buvo įgyvendinant savo idėjas?
Projektuojant buvo nedidelis viešųjų erdvių aukštis – reikėjo atsakingai rinktis interjero sprendinius, naudoti įvairias erdvės formavimo priemones, sukuriančias didesnio aukščio iliuziją. Tai apšvietimas, žemesnio aukščio baldai (pavyzdžiui, cokolinio aukšto balkone). Buvo sudėtinga sumontuoti liftą esamos laiptinės viduryje, sugalvoti jo apdailą, įvertinant visus priešgaisrinius, saugumo reikalavimus, neužgožiant istorinių laiptų svarbos. Buvo nelengva suplanuoti mansardos kambarius, nes pastatas ne naujos statybos, bet rekonstruojamas. Taip pat didelis iššūkis tokiuose projektuose būna parinkti medžiagas, baldus, kurie būtų patvarūs, estetiški ir nebrangūs. Manau, kad pavyko suderinti funkcinius ir estetinius sprendimus, nenutolstant nuo pagrindinės pastato stilistinės idėjos.
Kokie pagrindiniai funkciniai sprendimai?
Kalbant apie suplanavimą, tai funkcija jau buvo išspręsta „RA studijos“ architektų Tado Račkausko ir Rimo Adomaičio. Mums beliko pasirūpinti konkrečių patalpų funkcionalumu, kad būtų tinkamo pločio praėjimai, įvairiaplanis apšvietimas, aiški nuorodų sistema ir pan. Viešbutyje svarbiausia yra tinkamai suplanuotas, jaukus, švarus kambarys. Tą ir bandėme kurti su projekte dalyvavusiais rangovais. Bendros erdvės – restoranas, konferencijų salė – būtinos šiuolaikiniam viešbučiui, sukurtos taip, kad jomis galės naudotis ir miesto svečiai, ir vietiniai žmonės.
Kokias patalpas Jums pavyko išspręsti geriausiai? Ką laikote sėkme šiame projekte?
Projekte pavyko tai, kad visame pastate jaučiamas stiliaus vientisumas. Man tai svarbu. Įdomiausia buvo dirbti su registratūra ir restorano zona, nes čia daugiausia erdvės įdomesniems sprendimams, individualumui. O štai kambariai visada ir visur yra panašūs savo funkcija (iš esmės tai yra miegamasis). Skiriasi tik jo apipavidalinimas.
Kokias rinkotės apdailos medžiagas?
Natūralias, kiek įmanoma medį, akmenį, lietą betoną. Kambariuose naudota nemažai tekstilės: lovūgaliai, dekoratyvios sienelės virš stalų, užuolaidos, neskaitant patalynės ir pan. Koridoriuose parinkta triukšmą sugerianti kiliminė danga, kambariuose – ąžuolo parketlentės, vonios patalpose – keraminės plytelės. Čia svarbu buvo išlaikyti vientisumą su kambario sprendimais. Sanitariniai mazgai yra dviejų tipų: didesniems kambariams yra skirta vonia ir stalas dviem praustuvams, klozetas ir bidė. Mažesniems – dušas, praustuvas, klozetas.
Ką naudojote stiliui pabrėžti?
Dekoratyvias klasikines grindjuostes ir apvadus, poliuretaninius dekorus slėptai šviesai ir klasikiniam stiliui akcentuoti. Taip pat klasikinio stiliaus duris. Kaip vieną dekoro elementų pasirinkome veidrodžius: jų tema tęsiasi visame pastate. Registratūroje kabos didelių gabaritų klasikinis restauruotas veidrodis, kurį pavyko išsaugoti autentišką. Visa tai leido sukurti eksterjero ir interjero harmoniją.
Kaip išspręstas apšvietimas bendrose erdvėse ir kambariuose?
Sluoksniais. Kambariuose yra bendra šviesa, funkcinė ir sukurianti intymumą. Sunkiau buvo dviaukštėje restorano erdvėje. Buvo atlikti apšviestumo skaičiavimai, pasirinktas nedidelių sugrupuotų šviestuvų kabinimo būdas, kuriantis sietyno iliuziją. Taip pat panaudota paslėpta šviesa, kuri pabrėžia erdvės pranašumus ir paslepia trūkumus. Beveik visuose sprendimuose naudotas inovatyvus LED apšvietimas.
Krėslai viešbučio holui
Dvidešimtmetį rinkoje žinomi statybinių medžiagų pardavėjai – bendrovė „Dauda“ – dar prieš kelerius metus apsisprendė plėsti savo veiklos sritį – įkurti interjero saloną „cozyMes“. Čia galima įsigyti aukštos kokybės, komfortiškų ir funkcionalių miegamojo, svetainės, darbo kambario ir kitų baldų bei šviestuvų tiesiai iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Olandijos ar Prancūzijos gamintojų.
Sostinės Maironio gatvėje esančio viešbučio „Vilnia“ holui parinkti krėslai atkeliavo iš Portugalijos. Iš medžio masyvo ir aukštos kokybės sintetinės medžiagos pagaminti baldai atsparūs dėvėjimuisi, impregnuoti, taigi, lengvai pašalinamos bet kokios dėmės.
Nors dažniausiai interjero salono „cozyMes“ klientai – individualių būstų savininkai, bendrovės atstovai viliasi, kad jų darbų sąraše vis daugės visuomeninės paskirties objektų.
Beje, salono darbuotojai gali suprojektuoti baldus, pristatyti reikiamas prekes ir, prireikus, surinkti baldus.
Dekoratyviniai lubų ir sienų apvadai
Pasidalykite straipsniuProjektuojant viešbučio „Vilnia“ interjerą, klasikiniam stiliui akcentuoti interjero architektė pasirinko dekoratyvias klasikines, specialiai šiam viešbučiui pagamintas grindjuostes ir apvadus bei poliuretano dekorą paslėptam apšvietimui. Šiuos gaminius tiekė bendrovė „Solid decors“. Įmonė atstovauja trims gamintojams. Naujajame viešbutyje „Vilnia“ buvo sumontuotos Ukrainos gamintojo „Elite Décor Industry“ grindjuostės, belgų NMC, lenkų gaminiai „Creativa“. Klientai jau spėjo įvertinti […]
Klasikos interpretacija architektų akimis
Pasidalykite straipsniuIstoriniame pastate sostinės Maironio g. 1, dar visai neseniai gerai žinomame kaip laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcija, kuriame buvo įsikūrusi ir žymioji kavinė „Pas Erlicką“, duris netrukus atvers naujas viešbutis „Vilnia“. Kaip pasakoja „RA studijos“ architektas Rimas Adomaitis, net prasidėjus statybos darbams kavinė neskubėjo užsidaryti ir dar kurį laiką veikė. Pirminė pastato paskirtis įtiko Pirminė […]
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 rugpjūtis.
