• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Klaipėdos uostą papildė dar vienas terminalas

2014 liepos 29 d.

Rekordinės investicijos neatpažįstamai keičia Klaipėdos uosto veidą. Birželį veiklą pradėjęs Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT), įvardijamas didžiausiu ir moderniausiu tokio tipo objektu visose Baltijos šalyse, sudarys palankesnes sąlygas ne tik jūrų transporto paslaugoms plėtoti, turizmui skatinti, bet ir uosto konkurencingumui didinti.

Įspūdingi pajėgumai

Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė siekia apie 185 mln. litų. CKT iškilo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), privačiojo sektoriaus – koncerno „Achemos“ grupės, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ – ir Europos Sąjungos paramos lėšomis. Naujojo terminalo infrastruktūros projektus įgyvendino uosto direkcija, o įrengimo (suprastruktūros) darbus – jo operatoriumi paskirta bendrovė Centrinis Klaipėdos terminalas.

Terminale ties maždaug kilometro ilgio naujai pastatyta krantine ir pirsu vienu metu galės švartuotis trys laivai: „ro-ro“, „ro-pax“ tipo, keleiviniai keltai ar kruiziniai laineriai. Čia kasmet planuojama perkrauti maždaug 6 mln. tonų „ro-ro“ krovinių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir aptarnauti nuo 0,5 iki 1 mln. keleivių.

„Jau dabar Klaipėdos uostas išsiskiria įspūdingu „ro-ro“ krovinių srautu ir yra tokių krovinių lyderis regione. Naujasis terminalas uosto pajėgumą krauti tokio tipo krovinius padidins dukart“, – įvardijo KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

CKT generalinis direktorius Benediktas Petrauskas pripažino, kad tai yra realūs projektiniai pajėgumai, tik jie pasiekiami ne pirmais ar antrais darbo metais.

Vienas svarbiausių veiklą pradėjusio terminalo tikslų – pritraukti naujų keleivių pervežimo laivybos linijų. CKT vadovo B. Petrausko teigimu, kalbėti apie konkrečias bendroves ar maršrutus – dar per anksti, tačiau šiuo klausimu vyksta aktyvios derybos.

Baltijos uostų kainos, A. Vaitkaus žodžiais, patrauklios užsienio turistams, o operatyvesnis ir modernesnis keleivių aptarnavimas Klaipėdai suteiks pranašumų konkuruojant su kitais regiono turizmo traukos centrais.

Hidraulinės rampos – uosto naujovė

Centrinėje uosto dalyje iškilusio terminalo veiklai užtikrinti įgyvendinti milijoninių investicijų pareikalavę infrastruktūros projektai: įrengtos naujos krantinės, pirsas su dviem reguliuojamosiomis rampomis, rekonstruotas geležinkelio viadukas. Dar vienas svarbus laukiantis etapas – Baltijos prospekto rekonstrukcija, kuri užtikrins spartų ir sklandų transporto judėjimą į uostą ir iš jo.

CKT tapo dar viena intermodalinio pervežimo ašimi uoste, kuri automagistrale Klaipėda–Vilnius tiesiogiai sujungta su IXB koridoriumi.

Brangiausia ir technologiškai sudėtingiausia bendrovės Centrinio Klaipėdos terminalo įgyvendinto projekto dalimi įvardijami inžinerinių komunikacijų ir dangų, kurių bendras plotas siekia apie 18 hektarų, įrengimo darbai.

„Kadangi terminalas skirtas ratinei technikai, dangos turi atlaikyti atitinkamas apkrovas. Joms įrengti buvo pasitelkti moderniausi sprendimai. Buvo panaudotas ir geotinklas, ir geotekstilė, taip pat kelių rūšių skalda, iš kurios buvo suformuotas savotiškas sumuštinis“, – pasakojo CKT vadovas B. Petrauskas.

Terminale taip pat įdiegta pažangiausia technologija, skirta lietaus vandeniui surinkti.

Bene didžiausia naujovė – laivams aptarnauti skirtos mobilios hidraulinės rampos, kurios automatiškai prisitaiko prie įvažiuojančio ar išvažiuojančio transporto. B. Petrausko teigimu, iki šiol Klaipėdos uoste tokių rampų nebuvo, o ir kituose Vakarų Europos uostuose šiuos įrenginius esą būtų galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Dėmesys – ir architektūrai

Patirties projektui įgyvendinti ir projektuojant, ir statant CKT semtasi iš analogiškų terminalų Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje bei Didžiojoje Britanijoje. B. Petrausko teigimu, įgytos žinios pasitarnaus ir šį objektą eksploatuojant.

Terminalo statinių kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto keleivių aptarnavimo ir administracinis biurų pastatas su maitinimo įstaigomis, ekspozicijų sale, kontrolės patikros postas bei sandėlis. CKT generalinis direktorius B. Petrauskas atkreipė dėmesį, kad ypatingas dėmesys buvo skirtas ir estetiniams sprendimams.

Šalia marių iškilęs keleivių aptarnavimo ir biurų pastatas išsiskiria savita architektūra, kurioje dominuoja akcentai, būdingi seniesiems uostamiesčio statiniams: fachverko elementai, klinkeriniai mūro fragmentai.

„Ko gero, pirmą kartą uoste išdygo ne pilki, beveidžiai objektai. Net sandėlio fasadui pasitelkėme spalviškai įdomesnius, originalesnius sprendimus, kurie vizualiai pagyvina aplinką“, – teigė CKT generalinis vadovas B. Petrauskas.

Daugiau straipsnių apie šalies susisiekimo infrastruktūrą skaitykite žurnalo „Statyba ir architektūra“ liepos mėnesio numeryje.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad