Klaipėdos pilies bokštas: tarp XVI a. autentikos ir XXI a. poreikių

Atkurtas Klaipėdos pilies bokštas – tai grąžinta ankstesnė miesto struktūros logika. Nors šiuo metu bokštas išoriškai baigtas, viduje dar vyksta baigiamieji darbai. Piliavietės sutvarkymo vizija ilgus dešimtmečius kėlė aktyvias diskusijas. Galiausiai 2018 metais konkursą laimėjo klaipėdiečių studija „UP architektai“, kurių vizija – išsaugoti tai, kas išlikę autentiška, o atstatyti bokšto tūrį tik išoriškai pagal 1546 metų modelį. Architektai Algirdas Stripinis, Gintautas Datkūnas ir Snieguolė Stripinienė kartu su konstruktoriumi Artūru Preikšaičiu („UP architektai“) pasiekė, kad bokšto išorė kuo labiau atitiktų istorinius motyvus – specialiai pagamintos tokių pačių matmenų plytos, parinktos analogiškos stogo čerpės. Netrukus pilies bokštas kvies lankytojus įžengti į jo vidų, kur ras šiuolaikiniam vartotojui pritaikytus sprendimus. Po savo kojomis pamatys autentiškus pamatus, o užkilę aukštyn – ratu apžvelgti senamiesčio panoramą iš 26 metrų aukščio. 

Klaipėdos pilies bokšto atkūrimo vizija

Architektas A. Stripinis portalui „Statyba ir architektūra“ priminė, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo įvairių siūlymų, ką daryti su bokštu, vieni santūresni, kiti – drąsesni, pavyzdžiui, architekto Sauliaus Manomaičio konkurso būdu siūlytas variantas statyti stiklinį bokštą. Visgi galiausiai buvo nuspręsta įgyvendinti studijos „UP architektai“ idėją. „Viešojoje erdvėje diskusijos dėl pilies atkūrimo tęsėsi dešimtmečiais. Imantis atstatymo – šiuo atveju, siekiant atkurti istorinio bokšto tūrį – natūraliai kyla įvairių nuomonių ir vertinimų. Tokie projektai dažnai susiduria su iššūkiais, nes Lietuvoje dar nėra susiformavusios aiškios praktikos ar vieningo požiūrio, kaip turėtų būti atkuriami prarasti statiniai“, – mano architektas. 

Architektas sako su komanda pasirinkęs kompromisinį variantą: „Siekdami išsaugoti autentiškas pamatų konstrukcijas, siūlėme ne atkurti buvusias pilno pločio mūrines sienas, bet projektuoti sąlyginai lengvą konstrukciją, kuri išoriškai atkurtų XVI a. bokšto tūrį, o vidaus erdves leistų formuoti šiuolaikinėmis priemonėmis.

Nors toks sprendimas kai kam gali pasirodyti neįprastas, jis atspindi kompromisą tarp autentiškumo ir šiuolaikinių architektūrinių poreikių. Išorei atkurti naudotos rankomis gamintos plytos, atitinkančios autentiškus matmenis ir rišimo būdą, o stogo čerpės parinktos remiantis archeologiniais tyrimais“, – vardija architektas A. Stripinis. Jis atskleidžia, kad projektuodami piliavietės bokštą su komanda įdėmiai vertino esamą Klaipėdos senamiesčio kontekstą:

„Planuodami tūrio atkūrimą žiūrėjome į miesto perspektyvą. Dalis Klaipėdos buvo statyta vokiečių, griežtai suplanuota, su fortifikacijos elementais, akmenimis grįstomis gatvelėmis, aplink ją – gyvenamieji namai. Buvo aiški urbanistinė struktūra, su suformuotais vizualiniais ryšiais. Po karo nebelikus pilies, nė vienos bažnyčios senamiestyje, nė vienos dominantės, Klaipėda liko plokščia. Ankstesnė miesto struktūros logika tarsi dingo. Pirminė mintis buvo atstatyti bokštą siekiant atkurti reikšmingą miesto urbanistinio tinklo elementą. Manau, po bokšto atstatymo tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai Klaipėdą pamatė visai kitomis akimis.“ 

Tarp autentikos ir modernumo

Architektas A. Stripinis atskleidė, kad „UP architektai“ komanda rengdami projektą dirbo su įvairia ir gausia istorine medžiaga. „Dalis yra projektai, kurie buvo tik nerealizuotos idėjos. Atsirinkome informaciją, kuria buvo galima pasitikėti ir sekti. Pavyzdžiui, netrukus po didžiojo bokšto pastatymo jis pradėjo svirti, todėl šalia buvo įrengtas kontraforsas konstrukcijai stabilizuoti. Vėlesniais metais bokštą smarkiai nuniokojo gaisras. Tuomet rengtas bokšto atstatymo projektas, kurio brėžiniai yra išlikę iki šių dienų“, – pasakoja „UP architektai“ atstovas. Vykdant archeologinius tyrimus iš pamatų fragmentų liekanų buvo nustatytas bokšto skersmuo – apie 17 m. Išorinės sienos, plonėjančios į viršų, apatiniame aukšte siekė 3,6 m storį.

Kaip studija sprendė autentikos ir modernumo derinimą? „Tai išties diskutuotinas klausimas. Nors paties bokšto nebelikę, norėta įprasminti jį ir jo svarbą miesto urbanistiniam audiniui, todėl buvo pasirinkta atkurti išoriškai tikslų tūrį. Tačiau siekiant išsaugoti išlikusius autentiškus grindinius ir pamatų konstrukcijas, bei parodyti aiškią skirtį tarp seno ir naujo, vidus buvo įrengtas iš lengvų konstrukcijų, numatant praėjimus, galerijas atkartojančias buvusių sienų storį“, – sako A. Stripinis ir priduria, kad 1 aukšte, kuriame numatytas infocentras, lankytojai galės pamatyti eksponuojamus išlikusius grindinius, autentiškas pamatų konstrukcijas: ąžuolinius polius, pamatus, ant jų rostverką, du grindinių lygius.

„UP architektai“ studija įkurta uostamiestyje ir didelė dalis jų darbų skirti Klaipėdai ir Vakarų Lietuvos regionui. Atsakomybę projektuoti Klaipėdos pilies bokštą studija priėmė asmeniškai. „Kuriant savo miestui, atsakomybė didelė. Norėjome, kad bokštas ne tik papildytų miesto veidą, bet ir taptų organiška jo dalimi. Statybų metu nuolat stebėjome, kaip jis įsilieja į miesto panoramą. Lyginome realybę su vizualizacijomis, vertinome proporcijas, mastelį. Mums šis projektas ypatingas – bokštą matysime kiekvieną dieną, tad atsakomybė dar didesnė“, – šypsosi A. Stripinis.

Klaipėdos pilies bokšto atkūrimo iššūkiai

Generalinės rangos darbus atkuriant Klaipėdos pilies bokštą atlieka įmonės „Pamario restauratorius“ komanda. Jie pagal parengtą projektą atkuria Klaipėdos pilies bokšto išorę, o viduje įrengė metalinę apmūrytą 7 aukštų konstrukciją. Šiuo metu darbai išorėje baigti, o viduje – tęsiasi: montuojamos laiptinės, aptvėrimai, diegiamos elektros instaliacijos ir signalizacija, montuojami šviestuvai. 

_{Algirdo Stripinio nuotr.}

Įmonės „Pamario restauratorius“ specializacija – kultūros paveldo objektų restauravimas. Šįkart tekusi užduotis – atkurti istorinio objekto tūrį. „Mes – restauratoriai, mums įprasta ir net lengviau restauruoti, nei atkurti, kaip šiuo atveju. Klaipėdos pilies bokšto atkūrimas – rimta užduotis“, – pripažino 24 metus rinkoje veikiančios įmonės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. 

„Ypač sudėtingas darbas buvo su metalo konstrukcijomis, nestandartinių dydžių plytų mūrijimas formuojant bokštą. Kiekvieną plytą mūrijant buvo reikalinga kontrolė. Sudėtingi ir inžineriniai darbai, siekiant sujungti mūrą su metalo konstrukcijomis. Pagrindinis iššūkis dirbant šiame objekte – špilis. Bokšto viršūnė numatyta iš neįprastų plokščiųjų čerpių. Kuo aukščiau, tuo sudėtingiau buvo kloti. Visgi mums viskas pavyko – rezultatu esame patenkinti“, – tvirtina „Pamario restauratorius“ vadovas A. Kliukas.

Klaipėdos pilies bokšto stogui – analogiškos originalui čerpės

Keraminės čerpės nuo seno buvo neatsiejama urbanistinio kraštovaizdžio dalis. Studija „UP architektai“ turėjo informacijos apie buvusias to laiko Klaipėdos krašto čerpes, todėl bokšto stogui ieškojo tokių, kurios atitiktų tuo laikotarpiu naudotą formą, matmenis, spalvą.

„Wienerberger“ AB atstovybės Lietuvoje nuomone, platus „Koramic“, „Tondach“, „Terreal“ čerpių formų, spalvų bei paviršiaus tekstūrų asortimentas leidžia architektams išsirinkti idealiausią variantą ir atkurti buvusį pilies čerpių vaizdą. Atstovai glaudžiai bendradarbiavo su architektais rinkdami tinkamiausią čerpės tipą ir spalvą, tiekė pavyzdžius ir bendromis pastangomis parinko „bebro uodegos“ čerpes. 

„Wienerberger“, norėdama pasiūlyti kuo didesnį šios stogo dangos pasirinkimą, nuolatos kuria naujo dizaino, formų ir spalvų gaminius, kurie patenkina net ir išrankiausio kliento norus. „Wienerberger“ keraminės čerpės puošia įvairius paveldo objektus Lietuvoje: Šv. Onos bažnyčią, Bernardinų ir Tytuvėnų vienuolynus, Šiaulių katedrą, Kauno pilies bokštus, Vilniaus ir Klaipėdos universitetus, Kražių gimnaziją ir kt. Mūsų klimato sąlygomis čerpės ypač tinka dėl savo techninių charakteristikų bei estetinių savybių. 

Šiuolaikinės keraminės čerpės gaminamos pasitelkus aukščiausias technologijas, todėl puikiai tinka ne tik restauruojamiems objektams, bet ir naujiems statiniams. Tai laiko patikrintos medžiagos, kurios niekada nenuvilia. 

„Wienerberger“ koncernas veiklą skaičiuoja nuo 1819 metų. Šiuo metu „Wienerberger“ yra didžiausias keraminių statybinių medžiagų gamintojas pasaulyje, 28 šalyse turintis daugiau kaip 200 gamyklas, o įmonėje dirba daugiau kaip 20 000 darbuotojų. Koncernui rūpi ne tik kokybė, bet ir ateitis. Produkcija atitinka tarptautinius kokybės standartus, taip pat daug kur diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie naudojami išdegant gaminius.

Kompanijos atstovybė Lietuvoje teikia individualias konsultacijas, siūlo sprendimus, kurie padeda susikurti svajonių namą ar restauruoti senovinį pastatą.

Algirdo Stripinio ir Pauliaus Kryževičiaus nuotr.

„UP architektai“ vizualizacijos