Iš esmės jis veiks be žmonių įsikišimo (išskyrus kartą per metus vyksiančius patikrinimo ar priežiūros darbus). Suprojektuotos penkios atskiros patalpos, į kurias patekti įmanoma tik išjungus pastotę.
Sudėtingiausia projekto dalis, anot „Merko statybos“ atstovo – daug laiko reikalaujantys pastotės konstrukcijų, jų dalių ir įrenginių elektros įžeminimo darbai. Visoje pastotės teritorijoje nutiestas įžeminimo tinklas, pagamintas iš beveik dviejų centimetrų storio vario vielos (akutės dydis – 10 x 10 metrų). Po įžeminimo tinklu nutiestas drenažas, lietaus nuvedimo sistemos, silpnosios srovės, valdymo, apšvietimo kabeliai ir gausybė dėklų bei šulinių. Dalis esamų privažiavimų papildomai išasfaltuoti, dalis nutiesta naujų. Visus privažiavimo prie pastotės asfaltavimo darbus „Merko statyba“ rengiasi baigti vos pagerėjus oro sąlygoms.
Kompanijos ABB statybos projektų vadovas Evaldas Šemelis pridėjo, kad sudėtingi ne tik elektros įžeminimo, bet ir elektromagnetinių laukų slopinimo darbai. Elektromagnetiniai laukai keitiklių pastotėje bus ekranuojami. Tam pasitarnaus tarpusavyje sujungti ir prie bendro įžeminimo tinklo prijungti grindyse suvirinti armatūros tinklai, daugiasluoksnės sienų plokštės ir laikomasis stogo paklotas. Visos angos papildomai ekranuojamos naudojant specialius tinklelius. Reaktoriaus pastate visos vidaus sienos ir grindys bus dengiamos tarpusavyje suvirintais aliuminio lakštais.
Dar viena svarbi konstrukcinė detalė – vožtuvų patalpos (ang. valve halls) – turi būti ypač sandari. Dėl technologinės įrangos sudėtingumo ir jautrumo patalpoje bus visada dirbtinai palaikomas tam tikro drėgnumo ir švarumo oras, panašiai kaip operacinėje. Bet kokia drėgmė ar dulkės gali sukelti trumpąjį jungimą, o tai, anot pašnekovo – neleistina. Patalpose dirbtinai sukuriamas viršslėgis, patenkantis oras filtruojamas HEPA filtrais.
Šiame objekte specialistams tenka spręsti dar vieną – Lietuvos ir Europos teisės aktų nesuderinamumo – problemą. „Lietuvoje toks projektas įgyvendinamas pirmą kartą. Elektros saugos normos mūsų šalyje skiriasi nuo europietiškųjų: daug ką reikia adaptuoti, kad būtų laikomasi ir Lietuvos, ir Švedijos normų. Stengiamės išlaikyti visus reikalavimus, o tai nėra paprasta“, – kalbėjo ABB atstovas.
„NordBalt“ bendrosios techninės priežiūros vadovas Evaldas Pocius pabrėžė, kad nemažai „NordBalt“ projekte numatytų darbų jau atlikta. Liko pakloti maždaug 100 kilometrų povandeninio kabelio iš numatytų maždaug 400 kilometrų – šiems darbams atlikti orai kol kas nepalankūs. Elektros jungtis su Švedija – trečia pagal ilgį pasaulyje, taip pat viena didžiausių pagal galią, o ši sieks 700 MW.
Specialistai teigia, kad elektros jungtis „NordBalt“ – būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursų gausių Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažintas mūsų valstybės priklausomumas nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.
Strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Keitiklių pastotės statybai ir technologinei įrangai, patikino bendrosios techninės priežiūros vadovas E.
