Miestas skyla į du polius
Neigiama socialine tendencija ekspertai įvardijo ir Klaipėdos skaidymąsi į prestižinę šiaurinę ir gyventojų pasirinkimui ne tokią patrauklią pietinę dalis. Šioje susitelkę daugiau bedarbių, mažiau aukštąjį išsilavinimą turinčių, menkesnes pajamas gaunančių gyventojų, čia fiksuojamas ir aukštesnis nei miesto šiaurėje nusikalstamumo lygis.
„Toks poliškumas pietinei miesto daliai, neturint istorinės erdvių struktūros ir identiteto, yra labai pavojingas, nes tai gali grėsti getų susiformavimu“, – įspėjo architektas, urbanistas M. Pakalnis.
Esminiu šiaurinės miesto dalies patrauklumu ekspertai įvardija arti esantį rekreacinį potencialą – jūrą, paplūdimius, Girulių mišką. O miesto pietuose prieigą prie vandens užveria uostas, iš kitos pusės gyvenamuosius kvartalus spaudžia laisvosios ekonominės zonos teritorija.
„Šiuo atveju reikėtų galvoti apie tam tikrus urbanistinės struktūros sprendinius formuojant patrauklesnes erdves pietinėje miesto dalyje“, – įvardijo M. Pakalnis.
Uostas ir miestas turi susitarti
Krovai uoste nuosekliai augant, miestui vis didesnis iššūkis tampa siekis užtikrinti klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Uostas, kaip pagrindinis ekonominio gyvybingumo garantas, yra neatsiejama Klaipėdos dedamoji. Tačiau, ekspertų teigimu, jo plėtra įmanoma tik intensyvinant esamų krantinių ir šiuo metu uostui priklausančių, tačiau neefektyviai ar visai nenaudojamų teritorijų bei akvatorijos naudojimą.
„Nepatrauklių miesto zonų analizė parodė, kad prieiga prie vandens yra labai svarbi. Tačiau šiandien nėra bendro savivaldos ir uosto sutarimo šiuo klausimu. Optimistinis miesto plėtros scenarijus – uostas išnaudoja savo vidinį, o pietinė miesto dalis – rekreacinį Kuršių nerijos potencialą. Pastačius išorinį uostą būtų sunaikintas šiaurinės miesto dalies patrauklumas, ir žmonės veikiausiai iš čia pajudėtų kur nors kitur. Šis sprendimas būtų labai didelė klaida“, – teigė „Sweco Lietuva“ atstovas.
Ekspertai įsitikinę, kad išoriniam uostui kol kas nėra nei finansinių, nei ekonominių prielaidų. Jau šiandien vidiniame uoste kraunami gerokai didesni laivai nei anksčiau, ir esama teritorija išnaudojama intensyviau kranto suprastruktūros sąskaita.
Įžvelgia kyšant interesų ausis
Bendrovės „Sweco Lietuva“ specialisto M. Pakalnio pastebėjimu, nepaisant įvardytų problemų, Klaipėdos bendrasis planas atliko savo pagrindinį vaidmenį – suvaldė miesto raidą, šis neišbyrėjo, išlaikė optimalią urbanistinę struktūrą ir buvo plėtojamas, o gyventojų skaičius čia mažėjo ne taip drastiškai kaip kituose miestuose.
„Tačiau pagrindinė kritika – dėl urbanistinės struktūros reglamentavimo principų, ji tobulintina iš esmės. Pirmiausia reikėtų išskirti teritorijas, kurios patraukliausios investicijoms, jas įvardyti kaip prioritetines ir numatyti čia tam tikrus skatinimo mechanizmus“, – teigė ekspertas.
Rengdami naują bendrąjį planą, kuris turėtų būti patvirtintas 2017 metais, ekspertai taip pat rekomenduoja statmenai linijinei šiaurės–pietų kryptimi išsidėsčiusių centrų sistemai suformuoti rytų–vakarų kryptimi plėtojamus lokalius centrus, kurių viešųjų erdvių sistemos vestų prie marių formuojamų viešųjų erdvių, ir tokią uostamiesčio centrų struktūrą siūlo įteisinti bendrajame miesto plane, nustatant adekvačius teritorijos naudojimo bei užstatymo reglamentus.
