Situacija – ne katastrofiška, tačiau miesto laukia rimti urbanistinės plėtros iššūkiai. Tai konstatavę dar trejus metus galiosiančio Klaipėdos bendrojo plano stebėsenos ataskaitą pristatę kompanijų „Sweco Lietuva“ ir „Kauno planas“ ekspertai prognozuoja ne itin optimistinį miesto raidos scenarijų, jei nebus skirta deramo dėmesio miestiečių gyvenimo kokybei gerinti. Urbanistai ne tik įspėjo dėl „evakuacijos“ į priemiestines zonas mastų, bet ir prabilo apie getų formavimosi mieste grėsmę.
Su rajonu – aštri konkurencija
Tendencijos, kurias įvardija specialistai, iš esmės nėra labai netikėtos ar būdingos tik Klaipėdai. Su viena opiausių – gyventojų mažėjimo problema – susiduria ir kiti šalies miestai. Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto, urbanisto Mindaugo Pakalnio teigimu, Klaipėda prarado iš dalies nedaug gyventojų, ir tolesnis jų mažėjimas – gana stabilus.
„Kituose miestuose praradimas gerokai didesnis. Tad Klaipėdoje nežymiai pagerinus situaciją galima tikėtis gyventojų skaičiaus stabilizacijos“, – įvertino ekspertas.
Per pastaruosius 25 metus uostamiestis neteko 22 proc. gyventojų, o rajone šis skaičius išaugo apie 14 proc. Įvertinus emigraciją į užsienį ir kitus šalies miestus skaičiuojama, kad apie 16 tūkst., arba 10 proc., klaipėdiečių iš miesto išsikėlė gyventi į priemiestines teritorijas, esančias šalia pagrindinių infrastruktūros jungčių – ties keliais į Palangą, Šilutę bei Gargždus.
„Miestas plečiasi į priemiestį užimdamas gana dideles teritorijas. Vadinasi, rajonas yra pasiūlęs ką nors geresnio, kad žmonės ten juda. Ir, kad ir kaip būtų keista, po krizės šios tendencijos dar sustiprėjo, – kalbėjo M. Pakalnis. – Akivaizdu, šios periferinės zonos kokybė yra apgailėtina, teisingiau pasakius, urbanistinės struktūros čia apskritai nėra. Susiformavusi klaidi privažiavimo sistema, nėra nei viešųjų erdvių, nei socialinės infrastruktūros sistemos.“
Draudimai nepadės
Nors šių rajono teritorijų plėtra – chaotiška, paradoksalu – jaunos šeimos mieliau renkasi gyvenimą čia nei mieste. Specialistai įvardija ne vieną priežastį: žmonės nori gyventi švaresnėje, saugesnėje aplinkoje, aktualus ir ekonominis aspektas – lyginamaisiais skaičiavimais iliustruota, kad pastatyti namą Klaipėdos rajone yra pigiau, negu įsigyti tokio pat ploto naujos statybos butą uostamiestyje.
„Tai, kad 10 proc. žmonių persikėlė į periferinę zoną, miestui yra nemažas iššūkis. Kaip dorotis su šia problema, ir bus vienas esminių uždavinių rengiant naują Klaipėdos bendrąjį planą“, – akcentavo „Sweco Lietuva“ atstovas M. Pakalnis.
Kol kai kurie miesto valdžios atstovai svarsto apie teisines priemones, kurios padėtų sulaikyti žmones mieste, specialistas siūlo susikoncentruoti į kitus prioritetus.
„Nebesame ta valstybė, kuri ką nors draudžia, tad žmonės turi galimybę rinktis atsižvelgdami į savo prioritetus. Jei jie turėtų patrauklų, tinkamai suplanuotą būstą mieste su viešosiomis erdvėmis, saugia aplinka, jie liktų mieste. Esminis dalykas – pasirinkimo suteikimas, o ne draudimai ar apribojimai“, – teigė M. Pakalnis.
„Sweco Lietuva“ atstovas pripažino, kad chaotišką priemiestinių zonų formavimąsi turėtų pažaboti Aplinkos ministerijos rengiamas Infrastruktūros plėtros įstatymas, tačiau jį priimti gali užtrukti ne vienus metus.
