Uostamiesčio kultūros specialistai nuogąstauja, kad atsisakymas finansuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimą iškeltų klausimą dėl tolesnio jo egzistavimo.
Baseinas
Apie tai, kad Klaipėdoje reikia tarptautinius standartus atitinkančio baseino, kalbėta jau daugelį metų. Bet tik neseniai reikalai pasistūmėjo į priekį, kai buvo surengtas tarptautinis konkursas techniniam projektui ir architektūriniam sprendimui pateikti.
Siūlymus konkursui pristatė penkios architektų komandos, tačiau kvalifikacinius reikalavimus atitiko tik trys: dvi olandų įmonės ir viena vokiečių. Laimėtoja pripažinta Nyderlandų kompanija „Slangen + Koenis architects“.
Olandų siūlomame projekte numatyta, kad baseinas bus 50 metrų ilgio, jame – 10 plaukimo takelių. Kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti gylį nuo 5 metrų iki metro ar dar mažiau. Dugną bus galima kilnoti skirtingose vietose, tad vienu metu baseine bus galima ir nardyti, ir treniruoti vaikus.
Šalia baseino numatytas pirčių kompleksas su treniruoklių sale, taip pat sale, kurioje tilps iki tūkstančio žiūrovų. Tai būtų pirmas 50 metrų ilgio visiškai naujas baseinas Klaipėdoje per Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Atlikta galimybių studija parodė, kad uostamiestis yra pačioje blogiausioje situacijoje, palyginti su kitais Vakarų Lietuvos regiono miestais – čia nėra nė vieno 50 metrų baseino.
Preliminari baseino statybų vertė – apie 40 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų planuojama gauti iš 2014–2020 metų ES fondų, likusią turėtų investuoti valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Baseino operatoriumi turėtų tapti savivaldybės valdoma įstaiga.
Baseinas šalia „Švyturio“ arenos turėtų būti pastatytas iki 2016-ųjų pabaigos. Techninis projektas turėtų būti parengtas ir galutinai suderintas iki šių metų pabaigos.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Nuskambėjo kaip vieni geriausių pasaulyje
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Klaipėdos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė pirmą vietą iš septynių miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (49,1 balo) ir siekė 65,9 balo. Tai geriausias įvertinimas tarp visų miesto savivaldybių. Klaipėdos miestas pagal pritrauktas materialines (9501 litas 2011 metais) ir tiesiogines užsienio investicijas (15 184 litai 2011 metais), tenkančias vienam gyventojui, gerokai viršijo šalies vidurkį ir buvo tarp lyderių visoje šalyje. Prie gero įvertinimo prisidėjo ir tai, kad miestas iš anksto turi paruošęs investuotojams tinkamų sklypų. Verslo gyvybingumą parodo ir aukštas tūkstančiui gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius – 38.
Investicinį patrauklumą Klaipėdos miestui suteikia ne tik palanki geografinė padėtis, jūrų uostas, bet ir veikianti laisvoji ekonominė zona, patrauklūs nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifai. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną pagal suteikiamas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą įvertino kaip vieną iš 5 geriausių ekonominių zonų pasaulyje. Taip pat savivaldybė gali pasigirti minimaliu, tačiau veikiančiu puslapiu anglų kalba, kuriame investuotojai gali rasti būtiniausią informaciją. Visi šie aspektai sukuria viena palankiausių investicinių aplinkų šalyje.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Idealiai sutvarkyta logistikos grandinė
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Klaipėdos miestą būtų galima vertinti kaip patrauklų investicijoms. Pirmiausia reikia paminėti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje galima greitai ir be jokių papildomų trukdžių pradėti veiklą. LEZ vadovybė dirba tikrai efektyviai, yra turbūt geriausiai veikianti Lietuvoje. Čia įsikūrusios įmonės yra patenkintos, ir kokybė tikrai nekrinta.
Kitas dalykas – Klaipėda yra daugiausia importuojamos darbo jėgos pritraukiantis miestas. Jeigu įmonėms trūksta kurios nors specialybės darbuotojų, galima pamatyti daugiau veiksmų norint išspręsti šią problemą nei betikslio verkšlenimo. Įdirbis pritraukiant specialistų iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra nemažas. Jeigu ateina specifinės darbo jėgos reikalaujantis investuotojas ir jeigu jos neįmanoma per trumpą laiką parūpinti Lietuvoje, ji tiesiog be didesnių problemų surandama užsienyje. Tuo Klaipėda yra išskirtinė.
Klaipėda yra logistikos centras. Įmonėms, kurioms reikia operatyviai įvežti žaliavą arba išgabenti produkciją, mūsų uostamiestis yra ypač palankus. Visa logistikos grandinė veikia idealiai.
Žvelgiant politiniu aspektu, Klaipėda tradiciškai valdoma liberalų. O ši politinė jėga bene tinkamiausia verslui, yra susikoncentravusi į šį segmentą. Galima pažymėti, kad miesto savivaldybėje sprendimai priimami operatyviai.
Investuoti galima ne tik LEZ. Mieste yra dar nemažai apleistų buvusių įmonių, laisvų teritorijų, kurias būtų galima sutvarkyti. Čia būtų galima plėtoti paslaugų sektorių, vadinamąją žaliąją pramonę. Tačiau yra ir kai kurių trūkumų investuotojams. Vienas jų – apribojimai uosto teritorijoje: jeigu įmonės norėtų ten įsikurti, tai nebūtų labai paprasta.
