Antrinių žaliavų naudojimas gamyboje yra dar vienas betono privalumas aplinkos tausojimo požiūriu. Betono pramonėje sunaudojama mažiau žaliavų, kartu – mažiau pramonės atliekų patenka į šiukšlynus. Vokietijoje kasmet pakartotinai panaudojama 10 mln. tonų antrinių žaliavų.

Daug energijos eikvojančio cemento klinkerio pakeitimas latentiniu hidrauliniu šlakiniu smėliu yra vienas pagrindinių skirtumų tarp energiją taupančio ir mažesnę įtaką klimato kaitai turinčio CEM II bei CEM I cemento.

Antrinių energijos šaltinių įtaka betono gamybos balansui

Alternatyvių energijos šaltinių naudojimas cemento gamyboje keičia pirminės energijos poreikius. Pirminės energijos, išgaunamos iš mazuto, naftos ir anglių, kiekis per 15 pastarųjų metų dėl antrinių energijos šaltinių plėtros smarkiai sumažėjo. Deginant atliekas tenkinama 60 proc. ir daugiau energijos poreikio. Deginant atliekas išlakose nesusidaro kenksmingų aplinkai teršalų, nes degimas vyksta +1450ºC temperatūroje. Aplinkai ir žmonėms kenksmingi furanai ir dioksinai suskyla esant +1000ºC temperatūroje. Todėl antrinių energijos šaltinių naudojimas cemento pramonėje yra visiškai saugus.

Iki šiol daugiausia vertintos sudedamosios gamybos proceso dalys. Kad būtų galima iki galo įvertinti gaminių poveikį aplinkai, reikia atsižvelgti į produkto patvarumą ir jo perdirbimo galimybes. Taip pat vertinamas gamybos proceso išbaigtumas ir galima žala aplinkai bei žmonėms.

Romėnų laikų pastatai iš deginto kalkakmenio – patvarumo įrodymas

Tuo, kad betonas yra ypač tvirtas ir atsparus, galime įsitikinti iš tebestovinčių romėnų laikų pastatų. Nors latakus iš betono nenumatoma eksploatuoti šimtmečius kaip kultūros paveldo objektus, jie yra gerai žinomi dėl išskirtinio ilgaamžiškumo. Tai galima pasiekti teisingai parinkus betono sudėtį. Tada jis išlaiko būtiną stabilumą ir patvarumą net esant ekstremalioms dinaminėms apkrovoms. Betono naudojimas oro uostuose, pramonės parkuose ir tankų poligonuose yra išskirtinio jo atsparumo įrodymas. Betono konstrukcijos atitinka ir griežtus Vokietijos Vandens išteklių įstatymo reikalavimus. Praktikoje numatoma, kad paviršinių nuotekų drenažo sistemos tarnaus iki 40–60 metų. Betoniniai latakai tiek metų eksploatuojami be trikdžių ir pažeidimų.

Apibendrindami palyginkime: didelį kiekį rišamosios medžiagos turintys polimerbetoniniai gaminiai yra gana stabilūs. Tačiau betoniniai produktai, palyginti su šiais nesočiosios poliesterio dervos pagrindu pagamintais gaminiais, yra ypač stabilūs ir atsparūs apkrovoms, be to, jų sudėtyje nėra aplinkai žalingų komponentų.

Betonas visiškai perdirbamas bet kurioje produkto būvio ciklo stadijoje

1996 metais patvirtintas Perdirbimo aktas (vok. Kreislaufwirtschaftsgesetz) yra pagrindinis federalinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų tvarkymą Vokietijoje. Šio akto tikslas – smarkiai sumažint atliekų kiekius – bent jau tų, kurios keliauja į sąvartynus. Aukščiausiu prioritetu laikoma atliekų susidarymo prevencija.

Suprantama, kad visiškai išvengti atliekų neįmanoma, bet jas galima panaudoti kuriant naujus produktus. Nepanaudojamos atliekos deginamos arba saugomos sąvartynuose.

Betonas bet kurioje naudojimo fazėje išlieka naudinga žaliava. Jo perdirbamumas yra geresnis net už stiklo duženų ar plastiko. Tai visiškai perdirbama žaliava. Vokietijoje jau prieš dešimt metų buvo perdirbama iki 60 proc. griovimo atliekų ir daugiau kaip 90 proc. kelio ardymo atliekų.

Šis faktas labai svarbus tiems, kurie planuoja miestus. Keliai ir pastatai yra nuolat renovuojami, perstatomi ar paprasčiausiai nugriaunami. Betono atliekos palyginti lengvai perdirbamos smulkinant ir sijojant. Betono skalda ir smėlis pakartotinai naudojami betono gamybos ir kelių tiesimo darbuose.

Betoninių latakų gamyba taip pat pasižymi patikima gamybos technologija, kuri daro teigiamą įtaką būvio ciklo vertinimui. Presuoto betono gaminių gamyba yra patikimas ir techniškai išbaigtas procesas, kurio metu atliekų nesusidaro. Nesukietėjęs betonas, liekantis valant prietaisus ar pastebėjus defektų, grąžinamas atgal į gamybos liniją, o sukietėjęs betonas gali būti perdirbamas. Polimerbetonis gali būti tik kaupiamas sąvartynuose arba panaudojamas kelių statyboje kaip pagrindas, jei pavyksta užtikrinti, kad organinių junginių yra mažiau nei 10 proc. Kitų polimerbetonio perdirbimo ar panaudojimo galimybių nėra. Daugelis perdirbimo įmonių atliekų iš polimerbetonio žaliavos net nepriima.

„Faserfix“ betonas ir nesočiosios poliesterio dervos produktai

Lyginant latakų žaliavų (betono ir polimerbetonio) naudojimo ypatybes matyti, kad jos panašios, abiem būdinga ir aukšta kokybė. Latakai turi būti funkcionalūs ir, žinoma, saugiai, patikimai surinkti lietaus nuotekų vandenį. Latakai iš „Faserfix“ betono ir polimerbetonio pasižymi vienodomis geromis hidraulinėmis ypatybėmis. Visų latakų gamybai naudojamų medžiagų Manningo–Stricklerio koeficientas yra 90–100. Vadinasi, skirtingos medžiagos neturi įtakos hidraulinėms latako ypatybėms. Tačiau vertinant pirminės energijos sąnaudas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir perdirbimo galimybes betonas yra gerokai pranašesnė medžiaga.

Redukuoti aplinkosauginį aspektą tik iki mažesnio gaminių svorio yra nepriimtina. Pateisinti polimerbetoninių latakų naudojimą lietaus nuotekų surinkimo sistemose dėl tariamo geresnio ekologinio balanso būtų neteisinga. Betoniniai latakai turi aiškų pranašumą dėl gamtinę aplinką mažiau veikiančių medžiagų.

Yra projektų, kai polimerbetonio latakai yra visiškai pateisinami, pavyzdžiui, skysčių su agresyviomis rūgštimis surinkimas. Tačiau kai latakai naudojami įprastai paskirčiai – lietaus vandeniui surinkti ir nuvesti, nėra jokio polimerbetonio pranašumo prieš betoną. Kai kalbama apie aplinkos tausojimą, modernus plaušu armuotas betonas – aiškus lyderis.

Apie straipsnio autorius

Dr. Berndas Schilleris specializuojasi tyrimų ir technologijų plėtros srityje.
Inžinerijos magistras Rolandas Coerdtas specializuojasi betono gamybos technologijų srityje ir yra produktų grupės vadovaujamasis inžinierius.