Į skaičiavimus įtrauktos vėdinimo sistemos sąnaudos (gamyboje naudojamas stirenas). Kritinė rezultatų dedamoji ir betono, ir polimerbetonio gamyboje yra rišiklio gamybos sąnaudos. Užpildų gavyba ir latakų gamybos sąnaudos daro sąlygiškai nedidelę įtaką rezultatams. Energijos sąnaudos polimerbetonio latakų gamybos procese sudaro tik apie 2 proc., todėl į jas galima neatsižvelgti.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad pirminės energijos sąnaudos polimerbetonio latakų gamyboje, nepaisant mažesnio latako svorio, yra mažiausiai 9 kartus didesnės palyginti su analogiškais betoniniais latakais. Sąnaudos kaip dyzelinio kuro ekvivalentas gali būti išreiškiamos dyzelinio kuro litrais. Dyzelinio kuro kaloringumas yra 42,5 MJ kilogramui arba 35 MJ litrui. 100 vienetų latakų gamybos dyzelinio kuro ekvivalentas pateikiamas 2 lentelėje.
Polimerbetonio latakų gamybos energijos sąnaudos, palyginti su betonu, yra didesnės. 100 latakų gamyboje sunaudojama daugiau energijos, kurios ekvivalentas yra 1380 litrų dyzelinio kuro. Sunkvežimis su tokiu kiekiu dyzelio gali nuvažiuoti apie 4600 kilometrų. Jeigu vidutiniškai skaičiuotume 12 proc. poliesterio dervos sąnaudas, nuvažiuojamas atstumas išaugtų iki apytiksliai 5800 kilometrų.
Betoninių latakų klimato kaitos potencialas – keliskart mažesnis
Lyginant gaminius buvo pasitelktas ir CO2 ekvivalento parametras (ang. greenhouse warming potential, GWP), nusakantis produkto poveikį šiltnamio efektui. Buvo pasirinkta anglies dvideginio lyginamoji vertė. Pavyzdžiui, metano dujų CO2 ekvivalentas 100 metų laikotarpiu yra 21. Vadinasi, išmestas į atmosferą vienas kilogramas metano dujų per 100 metų prisideda prie šiltnamio efekto 21 kartą daugiau nei kilogramas CO2.
CO2 ekvivalentas yra labai svarbus cemento gamyboje dėl žaliavų apdirbimo deginimo krosnyse gaminant klinkerį ir dekarbonizacijos. Šie procesai reikalauja daug energijos. Taigi mažesnės cemento sąnaudos gaminiuose smarkiai atsispindi šiltnamio efekto potencialo skaičiavimuose.
Šie duomenys gauti atlikus būvio ciklo vertinimą. Nesočiosios poliesterio dervos gamyboje vieno kilogramo dervos CO2 ekvivalentas yra 3,2 kg. Cemento (CEM II BS) apskaičiuota vertė yra 0,59 kg CO2 ekvivalento. Iš jų 0,4 kg CO2 ekvivalento susidaro žaliavų dekarbonizacijos proceso metu. Vieno betoninio latako gamybos CO2 ekvivalentas yra 13 kg, polimerbetonio latako priklausomai nuo dervos kiekio CO2 ekvivalentas yra nuo 26,5 iki 47,5 kg.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pasitelksime sunkvežimio pavyzdį. Teigiama, kad dėl lengvesnio polimerbetonio latakų svorio sunkvežimis išmeta mažiau CO2. Tačiau vertinant išmetamo CO2 ekvivalento skirtumus 100 m latakų gamyboje, minėto kiekio betoninių latakų gabenimas iki 3100 km atstumu vis tiek turi mažesnį nepageidaujamą šiltnamio efekto poveikį nei polimerbetonio. Skaičiavimams naudojama formulė: 60 g CO2/t*km.
Vertinant CO2 emisijas, iš skaičiavimų matyti, kad nepaisant cemento gamybos technologijos ir didesnio latako svorio betonas vis viena daro gerokai mažesnę įtaką aplinkai nei polimerbetonis.
Antrinių pramonės žaliavų įtaka būvio ciklui įvertinti
Betonas gaminamas iš natūralių medžiagų. Sudedamosios dalys: smėlis, skalda, vanduo ir cementas – yra gaunamos iš gamtos ir panaudojamos vietoje, išvengiant ilgų transportavimo kelių. Ir cementas daugeliu atvejų gaminamas lokaliai. Vien Vokietijoje yra 58 cemento gamyklos. Kitaip nei polimerbetonio gamyboje, smėlio nereikia džiovinti.
Svarbu paminėti, kad į šiuolaikinio cemento sudėtį įeina dideli kitų pramonės šakų antrinių žaliavų kiekiai. Siekiant pagerinti cemento ypatybes naudojamas latentinis hidraulinis šlakinis smėlis, susidarantis geležies arba plieno gamybos procese; lakieji pelenai, naudojami kaip pucolaninis rišiklis ir susidarantys anglies deginimo metu; mikrosilika – šalutinis silicio pusmetalio produktas; FGD gipsas (kūryklų dūmų desulfurizacijos gipsas), naudojamas kaip cemento konservantas ir gaunamas šalinant sierą iš kaminų dujų.
Antrinių žaliavų kiekis cemento ir betono gamyboje nuolat didėja. Portlandcemenčio (CEM I) naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo perpus ir šiuo metu sudaro 32 proc. Šių pokyčių siekiama ne tik saugant natūralius išteklius, bet ir dėl geresnių kompozitinio cemento (CEM II, CEM III) ypatybių.
Tinkamai pasirinkus cemento mišinį ir kitas sudedamąsias betono dalis galima pagaminti betoną, pasižymintį specifiniais ypatumais, pavyzdžiui, hidrotechninį betoną, betoną, atsparesnį rūgštinei aplinkai arba atitinkantį specialius hidratacijos temperatūros reikalavimus. Pasirinkus tinkamą receptą, betonas gali atlaikyti ypač aukštą gniuždymo jėgą – 100 kN/mm2 ir daugiau. Aukštas gniuždymo stipris nėra tik išskirtinis polimerbetonio gaminių bruožas – reikia pastebėti, aukštas gniuždymo stipris kartu su plonomis latakų sienelėmis gali būti didesnio tų gaminių jautrumo dinaminėms jėgoms priežastis.
