Galvodami apie tolimąjį Australijos žemyną, dažnai įsivaizduojame kengūras, gražius paplūdimius ir, žinoma, ikoniškiausią šalies architektūrinį objektą – Sidnėjuje esantį operos teatrą. Plastiška ir unikali architektūra tikrai traukia lankytojų ir architektūros entuziastų dėmesį, tačiau toli gražu tai nėra vienintelis dėmesio vertas objektas. Didžiuliame žemyne galima rasti ne tik dykumas, bet ir šiuolaikinius didmiesčius, kurie gali pasigirti inovatyviais, ir svarbiausia, tvarumu pasižyminčiais architektūros objektais.

Skulptūriškas stadionas

Pavadinimas: „AAMI“ parkas – stadionas
Vieta: Melburnas
Architektai: „Cox architecture“
Kartu bendradarbiavo: „Arup“
Užsakovas: „Melbourne & Olympic Parks Trust”
Plotas: 55,480 m2
Metai: 2010

Prasidėjus nacionalinio stadiono projekto pristatymams, stadionų tema Lietuvoje tapo itin populiari. Anksčiau kai daugelis tokio tipo objektų buvo projektuojami struktūriškai paprastesni ir minimalistiškesni, o dabar stadionus siekiama kurti kuo šiuolaikiškesnius ir įdomesnius. Siekiamas ne tik sporto šakos (-ų) funkcionalumas, kartu kuriamas ir universalus bei architektūriškai estetiškas sporto kompleksas-parkas. O Australijos didmiestyje ši tendencija atsirado jau prieš kurį laiką: virš dešimtmečio stūksantis „AAMI“ parkas iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti, kad tai – stadionas, labiau panašu į milžinišką oranžerijos parką.

Efektyvūs ir tvarūs statybų sprendiniai

Stiprus architektūrinis charakteris

Iš išorės tarsi iš po žemių išauganti „burbuliuojanti“ struktūra ne iš karto primena stadiono vaizdą, bet pats kompleksas yra Melburno sporto ir pramogų rajone. Taip jis yra integruojamas į daugiafunkcį sporto miestelį. „AAMI“ parkas pasižymi apgalvotais aplinkos konteksto sprendimais – „Arup“ komanda sumodeliavo galimas pėsčiųjų judėjimo situacijas, kurios padėjo atrasti optimaliausią aplinkos teritorijos projektavimo būdą, patogiausius įėjimus ir transporto ryšius. Stadionas palaiko aktyvų ryšį su gatvėmis, jame integruotos matomos ir patogios žmogaus mastelio laiptinės, o šalia esančios miesto aikštės integruoja objektą į kraštovaizdžio kontekstą ir užtikrina vizualinį ryšį su miestu, upe ir parkais.

Kupolų išorėje integruotos LED šviesos gali būti užprogramuotos sukurti begalybę skirtingų spalvų ir raštų kombinacijų, kurios atitiktų vykstančių renginių atributiką. Pats kompleksas taip pat turi treniruočių centrą, komandų administracines būstines, viešuosius barus, kavines, 24 privačias zonas įmonėms, valgomojo zoną, sporto salę ir baseiną.

Žalias dangoraižis tarp stiklinių milžinų

Pavadinimas: „One Central Park“ daugiafunkciai dangoraižiai
Vieta: Sidnėjus
Architektai: „Ateliers Jean Nouvel“
Kartu bendradarbiavo: „PTW Architects“
Plotas: 97,000 m2
Metai: 2014

Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Sidnėjus, miesto centro (centrinio verslo rajono) siluetą formuoja begalė įvariausių dangoraižių. Visgi didžioji dauguma yra vieni į kitus panašūs stikliniai milžinai, o kuo toliau, tuo atrodo sudėtingiau sukurti išskirtini dizainą, tarsi pasodinti unikalų medį tankiai augančiame, aukštų medžių miške. Tačiau prancūzų architektams „Ateliers Jean Nouvel“ kilo mintis šį stiklinį milžiną priartinti prie gamtos.

Džiunglių kvartalas

Parinkta centrinė miesto vieta, kuriame transformuotas visas kvartalas: suprojektuotas 64 tūkst. kv. m parkas, kuris vėliau tarsi „užlipa“ dangoraižio sienomis. Architektai pasirinko apželdinti apie 50 % fasadų, panaudodami 250 skirtingų australietiškų augalų ir gėlių rūšių, taip suformuodami išskirtinį pastatų vaizdą miesto centro teritorijoje. Ši vieta sukuria kontrastą su įprasta centrine didmiesčio dalimi: didžiuliame parke galima rengti turgelius, kiną po atviru dangumi, festivalius, poilsiauti ir žaisti šachmatais.

Hidroponinės (be dirvožemio auginamų augalų būdas) sienos ir atraminiai kabeliai yra integruoti į dangoraižio fasadus, jie palaiko ir leidžia laisvai augta įvairiems augalams. Augmenija taip pat veikia kaip natūralus saulės šviesos kontrolės būdas: besikeičiant metų laikams, vasarą jie apsaugo gyvenamuosius butus nuo tiesioginių saulės spindulių, o žiemą praleidžia maksimalią saulės šviesą. Dėl integruotų tvaraus dizaino strategijų, šis objektas yra pirmasis gyvenamasis pastatas Sidnėjuje, įvertintas 6 Australijos tvarios statybos „Žaliosiomis žvaigždėmis“ (angl. „Green star“).

Kabantys akcentai

Kabanti konsolė tarp dviejų pastato dalių – ir akcentas, ir funkcionalumas: ten įsikūrė prabangiausi gyvenamosios dalies apartamentai ir didelė terasa, skirta stebėti panoraminius miesto vaizdus. Komplekso kompozicija kuriama ant komercinės funkcijos pastatų pagrindo „išauginus“ dvi aukštybines pastato dalis (116 m ir 65 m aukščio), kurios netiesiogiai jungiasi ir jų viršūnėse: atskirtos dalys, kaip kaladėlių bokšte, tarsi nuslysta nuo aukštesnio pastato iki žemesnio viršaus. Šį objektą „karūnuoja“ vidury kompozicijos esantis heliostatas, kuris buvo įrengtas su tikslu apšviesti pastatų uždengiamą viešųjų erdvių plotą. Veidrodžių instaliacija, pritvirtinta prie apatinės vakarinės bokšto dalies, susideda iš 40-ies veidrodžių, kurie seka saulės kelią ir atspindi šviesą iki antros veidrodžių konstrukcijos, atitolusios per 30 metrų nuo aukštesnio bokšto rytinės dalies, taip šviesa atsiranda poilsio zonoje tarp abiejų bokštų. O naktį ši struktūra virsta šviesų menininko Yann Kersale LED instaliacijos dalimi.

Šis objektas paskatino glaudesnį architektūros ir kraštovaizdžio ryšį, kuris šiuo atveju pagyvino Sidnėjaus centrinės miesto dalies siluetą, o taip pat suteikė simbolinę tvarios miesto ateities viziją.

Ateities judėjimą atsipindintis inovacijų centras

Pavadinimas: „New Horizons“ tyrimų centras
Vieta: Kleitonas, Melburno raj.
Architektai: „Lyons“ projektavimo studija
Plotas: 20,885 m2
Metai: 2013

Tyrimų laboratorijos – gana paini ir sudėtinga užduotis architektams, reikalaujanti specifinių funkcinių ir erdvinių sprendinių. Sudėtingiausia yra suderinti kelių mokslinių krypčių poreikius po vienu stogu tam, kad jos galėtų bendradarbiauti, dalytis tam tikromis laboratorijų prieigomis ir kurti pažangią ateities viziją. „Integruotas ir daugiafunkcis dizainas leidžia akademikams ir studentams užmegzti tvirtą bendradarbiavimo partnerystę.“ – sako „Lyons“ architektai.

Ryšių ir privatumo kontekstas

Įėjimo lygyje pastatas atskiriamas į du korpusus, kurie yra skirti mokslinių ir industrinių tyrimų organizacijai bei „Monash“ universiteto inžinerijos fakulteto laboratorijoms, bet pagrindinio aukšto erdvės ir vėl apjungiamos viešosios gatvės erdvės principu, o trys pagrindiniai atriumai leidžia trumpam pažvelgti į tyrimų patalpas. Čia įsikūrė 500 įvairiausių mokslininkų, nuo chemikų, bioinžinierių iki aplinkosaugos tyrėjų ir skaitmeninių vizualizatorių – nors kiekvienas turi sau skirtas patogias technologines patalpas, architektai norėjo sukurti vieningą architektūros koncepciją, kuri būtų išreikšta kaip galimybės tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.

Tyrimų centro aukštai yra išdėstyti taip, kad biurai ir laboratorijos veiktų kartu, optimizuojant ryšį tarp kelių skirtingų sričių. Atviro plano patalpos siūlo maksimalų lankstumą tyrėjams, kartu su įvairiomis bendradarbiavimo erdvėmis bei poilsio erdve ant stogo. Architektai siekė sukurti darbuotojams atitinkamas komfortą ir produktyvumą skatinančias sąlygas, kurios sukurtų geriausią aplinką inovatyviems tyrimams. O studentams skirtos erdvės skatina jų profesionalų augimą, susijusį su perspektyviomis darbo vietomis tame pačiame tyrimų centre.

Inovacijos koncepciją atspindintis dizainas

Objektas, esantis prie pat „Monash“ universiteto ne tik įsilieja į bendrą mokslinę viziją, tačiau ir pats tarsi užduoda toną aplinkos įvaizdžiui, kuriame atsispindi aukšta technologinių inovacijų rajono reikšmė. Pastato fasadų koncepcija atspindi vidinės funkcijos tikslą – sukurta „high-tech“ stiliaus dinamiška išorės apdaila. Nuolatinis judėjimas, vaizduojamas fasadų plokštėse, vyksta ir pastato viduje, atspindi novacijų kūrimą, technologijų proveržį. Tačiau inovatyvus dizainas tyrimų centre pasižymi ne tik iš estetinės pusės – pastato fasaduose yra integruotos šiuolaikinės vandens surinkimo sistemos kaip tvaraus dizaino dalis.