Statybų pramonė yra viena taršiausių, tačiau interjeras šiuo požiūriu dažniausiai ne išimtis. Naujausi tyrimai rodo, kad baldai ir įranga sudaro apie 7–10 proc. anglies dvideginio pėdsako. Skaičiuodami vidutinį pastato gyvavimo laikotarpį, suvokiame, kad interjero tarša kaupiasi kaip nereikalingi daiktai garaže: jų gyvavimas yra trumpesnis nei paties statinio, o interjeras atnaujinamas kas 5–10 metų. Kiekvienas toks naujas projektas prisideda prie bendros taršos. Todėl vertėtų atsižvelgti ne tik į didesnių statybų keliamą taršą, bet ir į mažiausius aspektus, t. y. interjerą ir jo elementus.
Adaptyvus interjero dizainas ilgalaikėje perspektyvoje
Adaptyvaus dizaino sąvoka apima tiek vizualinę estetiką, tiek funkcinius sprendimus bei techninius konstruktyvo parametrus. Tai tarsi savotiškas palimpsestas, kai, tarsi išvalius interjero drobę, kuriamas naujas įvaizdis. Lankstumo ir prisitaikymo požiūriu galima tokį interjerą vertinti kaip tvarų, tačiau ar visuomet taip yra?
„Tvarus ir adaptyvus nėra sinonimai“, – sako studijos „INBLUM“ architektas Dmitrijus Kudinas. „Lankstus interjeras gali būti ir netvarus, taip kaip ir tvarus interjeras – neadaptyvus. Projektuojant vieną daugiafunkcį statinį, kaip ir interjerą, vietoj kelių, yra tvaru, kita vertus, toks projektas gali neatitikti visų funkcijų maksimalaus potencialo. Pavyzdžiui, muzikinės salės erdvės turi tam tikrus reikalavimus, o norint jas adaptuoti kitoms funkcijoms, projektas gali būti pilnas kompromisų. Svarbu įvertinti, ar tokia universali salė išties gali gerai funkcionuoti ilgalaikėje perspektyvoje, ar ji projektuojama tik dėl tendencijos būti lanksčiai“, – patikslina architektas.
Žvėryno XX a. medinės vilos kontekste rekonstruotas šalia stovintis pastatas (buvęs vilos aptarnaujančio personalo statinys), per beveik šimtmetį patyręs bent keletą transformacijų. Architektai „INBLUM“. Norbert Tukaj nuotr.
Viena priežasčių šiai tendencijai augti – ekonominė paskata. Studijos „A2SM“ architekto Viačeslavo Malenko teigimu, daugiausia yra įgyvendinamos biurų erdvių transformacijos. Priežastis paprasta – besikeičiant nuomininkams ar esant užsakovo poreikiui atsinaujinti, reikia viską keisti, o dažnai tai reiškia statybines intervencijas, patiriant didelių išlaidų. Siekdami sutaupyti, biurų savininkai ir nuomotojai linkę numatyti į priekį: kaip interjerą būtų galima lanksčiai atnaujinti ir pakeisti atsiradus poreikiui.
Interjero lankstumas ir transformacija: kodėl ir kaip tai įgyvendinama?
Pakartotinis panaudojimas, renovacija ir interjero elementų pritaikymas atnaujinant vidaus erdves akivaizdžiai prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo – taip mažinamos investicijos, fiziniai ir laiko ištekliai.
Kaip adaptyviu interjeru investuojame į ateitį?
„Anksčiau užsakovai dažniau kreipdavosi turėdami aiškias ir griežtas užduotis, dabar, sparčiai vystantis technologijoms ir poreikiams, šių užduočių rėmai išblunka. Pastaruoju metu įmonės nebežino, kokia bus jų vidinė struktūra rytoj, o nuolatiniai projekto keitimai kenkia galutinei kokybei, planinei struktūrai, įrengimo laikas ilgėja ir investuojama daugiau. Todėl gavę naują užduotį, apsilankome esamuose įmonių biuruose, nuodugniai išnagrinėjame poreikius ir būsimus galimus scenarijus, – sako V. Malenko. – Jau ankstyvajame etape užkoduojame tam tikrus principus, kuriais ateityje galėtų vadovautis ir užsakovai, ir galimi nauji projektuotojai. Juk tam tikrų pertvarų ar baldų transformacija yra kur kas paprastesnė nei, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų pokyčiai.“
Nors neseniai atgavome nepriklausomybę, daug ką kuriame naujai, tačiau pasaulyje jau garsėjame tuo, kad mūsų interjerai yra vieni geriausių, taikomos naujausios technologijos, naudojamos šiuolaikinės inžinerinės sistemos ir kokybiškos medžiagos. Pasak architekto, tai suponuoja klaidinančią nuostatą, kai į priekį planuojama trumpesniais etapais, o vystytojai yra linkę dažniau atsinaujinti.
Architekto V. Malenko minimi lankstaus interjero projektavimo aspektai
Inžinerija. Atlikti statybinius pokyčius yra kur kas sudėtingiau nei transformuoti lankstų interjerą, todėl dar prieš techninį projektą svarbu turėti aiškią struktūrinę logiką.
Pakeliamosios grindys. Pritaikius šią technologiją, paprasčiau įrengti elektros, santechnikos instaliaciją, o, esant poreikiui, ją pakeisti, nereikia ardyti laikančiosios grindų konstrukcijos ar dangos.
Pertvaros. Naujausi sprendimai yra šiuolaikiškai ir funkcionaliai pritaikomi. Kontaktinėmis juostomis prie kiliminės dangos tvirtinamos pertvaros, pasižyminčios apdailos pasirinkimo įvairove, galimybe lanksčiai konfigūruoti lentynų ir kitų elementų skaičių, aukštį ir pan.
Apšvietimas. Šviestuvų mobilumas yra bene toks pat svarbus kaip ir pertvarų. Šviesomis galima kurti didesnės ar mažesnės erdvės įspūdį, skirstyti ją į įvairias zonas, pritaikyti prie individualių poreikių.
Mobilios dangos ir baldai. Surenkamosios grindų ir lubų dangos, kurias galima lengvai pakeisti, esant poreikiui. Baldų sprendimai padeda lengvai transformuoti erdves į įvairius variantus.
Interjero tęstinumu kuriame tvarią aplinką
Lankstumo principas įgyja vis daugiau patrauklumo ir aktualumo tiek gyvenamosiose, tiek darbo erdvėse ar viešajame sektoriuje. Tirpsta ribos tarp skirtingų funkcijų, erdvių, o žmogus ir pats vis sparčiau keičiasi. Dažnu atveju jau įrengtus gyvenamuosius interjerus visiškai transformuoti ne visada yra galimybių ar poreikio. Tereikia įvertinti, kaip sumaniai adaptuoti interjerą, dedant sluoksnius ant viršaus.
Architekto Vadimo Babij, „DO architects“ partnerio, prisidėjusio prie didelių pokyčių įvairiuose pasaulio biuruose, manymu, pasiteisinęs sprendimas biurui – pritaikyti specifinį planinį tinklą: „Tai struktūra, kurioje galima bet kokią erdvę, kambarį ar zoną performuoti į kitokias patalpas. Pavyzdžiui, formuojant pusiau atviras erdves, pertvaros statomos darbo zonų pakraštyje, o keičiantis poreikiams, galima visiškai jas izoliuoti arba atvirkščiai, atsiverti ir keisti konfigūraciją pagal suplanuotą tinklą.“
Adaptyvus lygu funkcionalus interjeras. Vadim Babij iliustr.
Kita tvarios interjero transformacijos galimybė – suvaldyti perteklinį plotą. „Įvairiuose viešosios paskirties pastatuose, siekiant įveiklinti daugiau įvairių funkcijų, buvo projektuojamos papildomos patalpos. Ilgainiui pastebėta, kad du trečdaliai patalpų išnaudojamos vos kelis kartus per metus ir ilgą laiką būna tuščios. Mes siūlome racionalų patalpų panaudojimą, daugiafunkciškumą, kai bendra didelė erdvė gali tarnauti tiek renginiams, susitikimams, konferencijoms, tiek būti skaidoma į mažesnes erdves“, – sako V. Babij.
„Betono fabriko“ konversija, įgyvendinta studijos „DO architects“, kur ir įsikūrė pačių architektų biuras, yra pavyzdys, kaip galima lanksčiai adaptuoti buvusį pastato interjerą, pritaikyti naujiems poreikiams ir toliau adaptyviai naudoti įvairioms funkcijoms. Šiuo metu patalpose ne tik darbuojasi architektų kolektyvas, bet ir organizuojami vakarėliai, susitikimai, taip pat erdvė išnuomojama įvairiems renginiams. Nuotr. Lukas Jusas
Architektas V. Babij pabrėžia dvi pagrindines lankstaus interjero kūrimo priežastis ir principus
1. Esamo interjero pertvarkymas. Tokiu atveju siekiama ne griauti, o pridėti. Atsižvelgiama į esamos situacijos adaptyvumą ir tai, kokias vietas galima papildyti transformuojamais elementais. Taip pat atsižvelgiama, kad nauji elementai būtų lokalūs arba iš perdirbtų medžiagų.
2. Interjero funkcijos keitimas. Keičiant pastato paskirtį, interjeras taip pat reikalauja ir statybinės intervencijos. Tai jau priskiriama prie rekonstrukcijos, tačiau būsimos erdvės kuriamos adaptyviai. Viskas, kas griaunama, iškasama, išimama, lieka pastato sklype, o statybinės medžiagos kūrybiškai pernaudojamos kitoms funkcijoms.
„Lelijos fabrikas“ (arch. „A2SM Architects“, „DO Architects“ ir „Audrius Ambrasas Architects“)
Seni, perpučiami langai yra keičiami, o mediena ir stiklas pernaudojami pertvaroms, baldams ir kt. Milžiniški vamzdžiai, ortakiai perdaryti į baldus, lauko suolus, kitus interjero elementus. „Lelijos fabriko“ konversijos metu viename iš pastatų liko daug statybinių šiukšlių, lupamų plytelių sveikos dalys planuojamos perklijuoti, o sulūžusias sumaišyti su likusiomis šiukšlėmis į betoną, kuriuo bus liejamos pirmo aukšto grindys. Visos medžiagos ir ištekliai cirkuliuoja projekto viduje.
Minimalistinio ir eklektiško interjero priešprieša
Mažiau yra tvariau, ar tikrai? Įsivaizduojama, kad švarios, blyškios sienos, minimalistinis dekoras ir kuo mažiau visko – galimas raktas į tvarų (ir lengvai adaptuojamą) interjerą.
„Projektuodamas vieną pirmųjų interjerų, teigiau, kad minimalizmas labai tinka jaunimui, kuris neturi sukaupęs tiek istorijos, daiktų ir iš to paprastumo, lengvumo toks stilius tikrai prilimpa. Per 20 metų ši tendencija nelabai pasikeitė. Visgi dabar keičiasi pats požiūris, daiktai praranda savo vertę, nebėra poreikio kaupti, saugoti, o šiuolaikinė erdvė, kur kaupiame savo vertybes, tapo virtuali, – sako architektas D. Kudinas.
Lankstus ir minimalistinis interjeras – grėsmė kūrybiškumui?
Tvarus dizainas neapsiriboja tik vadinamųjų žaliųjų medžiagų naudojimu, jo įvaizdis orientuojasi į tai, kad ilgainiui interjeras bus pakeistas kita funkcija, kone siekiama universalaus bei unifikuoto interjero.
„Menas bendrąja prasme yra gana netvarus dalykas. Tai išeikvoti ištekliai, kurie neneša pamatuojamos naudos, tačiau visi pripažįsta, kad tai didelė socialinė, kultūrinė vertybė. Tvarumo reikalavimai ir bendras požiūris į architektūrą kaip į meną gali kelti nemažą konfliktą, ką dažnai matome socialinių tinklų erdvėse, kai piktinamasi dėl eilinės (tačiau itin tvarios) „dėžutės“ statybų. Ekonominė nauda ir tvarumas iš esmės labai koreliuoja, juk, naudodami mažiau medžiagų, energijos, išlošiame finansiškai. Ilgalaikėje perspektyvoje galime spekuliuoti, kad galbūt dabartinis laikotarpis bus vadinamas tvarumo epocha, o ateities kritikai diskutuos, kad šis projektas buvo tvarus savo laikmečiui, tačiau po 30-ies metų griaunamas, nes neatitinka to meto standartų“, – svarsto D. Kudinas.
Menas kaip minimalizmo išraiška
Kartais interjere minimalizmas gali būti neįgyvendinamas dėl vienoje erdvėje atsirandančių skirtingų funkcijų, kurias reikia suderinti ir išgryninti visus poreikius tenkinančius sprendinius. Kiek kitokia perspektyva pasidalija architektas V. Malenko. Pašnekovo manymu, menas, kuris dažniausiai atlieka pagrindinę dekoro funkciją, yra tvarus – jį galima lengvai perkelti iš vienos vietos į kitą. „Minimalizmą galima kurti, kai visą interjero įvaizdį formuoja menas. Panašiai kaip meno galerijoje, kur pati erdvė yra šviesi, praktiškai tuščia ir dominuoja meno kūriniai, įveiksminamos ir kitos erdvės, tada pats interjeras, jo spalvos ir medžiagos, darniai kuriami per meno kūrinius.“
„Tvaraus interjero projektavimas – gebėjimas įsiklausyti į užsakovo poreikius ir sukurti kokybišką projektą, kurio nebereikia iš esmės keisti. Aišku, kaip ir visa kita, interjeras turi savo cikliškumą, technologijos sparčiai vystosi, o ilgainiui viskas sensta, keičiasi. Jeigu nesikeiti kartu, jautiesi beviltiškai pasenusiame interjere.“ Architektas Viačeslavas Malenko.
Maksimaliai tvarus – ilgaamžis interjeras
Kad nepasimestume tarp įvairių tendencijų, svarbu įvertinti, kokie yra vartotojo poreikiai, gyvenimo būdas, ką siūlo esama interjero situacija ir ką jai gali pasiūlyti architektas.
Galima teigti, kad tas pats baldas, pavyzdžiui, atnaujinta senovinė išraižyta medinė spinta, perduodama iš kartos į kartą, bus tvaresnė nei naujas, minimalistinis, „ekologiškas“ baldas. „Tvarumo tendencija skatina pritaikyti senus baldus antram, trečiam gyvenimui, todėl judame tikslingesniu keliu. Tą patį galime sakyti ir apie namus, pastatus, kuriuose žmonės dirba, ilgiau gyvena, renkasi renovuoti, neperka perteklinių interjero dekoro elementų“, – papildo D. Kudinas. Maksimalizmas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti perteklinis, tačiau jei interjeras tarnauja ilgesnį laiką, kuriamas geresnis mikroklimatas ir komfortas vartotojui, jis savaime tampa adaptyvus ir tvarus.
Šiai nuomonei antrina ir architektas V. Babij: „Reikėtų įvertinti, ar minimalistinis interjeras kuriamas dėl vizualinių ar tvarumo priežasčių. Minimalų papildomų medžiagų ir dekoro naudojimą, o senų interjero elementų pritaikymą antram gyvenimui galima būtų traktuoti kaip minimalistinį ir tvarų interjerą. Kita vertus, bet kokį stilių įmanoma kurti tvariai – dažnu atveju istorinių sluoksnių atskleidimas, eklektikos kūrimas iš po ranka turimų priemonių atskleidžia turiningesnį interjerą, o pats procesas tampa draugiškesnis aplinkai.“
Interjero transformacija kaip pareiškimas
„TAKK“ architektų studijos interjero transformacija 50 kv. m. bute Barselonoje, Ispanijoje (2022 m.) sukėlė prieštaringų nuomonių, vieniems tai tvarumo revoliucija, kitiems – išdarkyta gyvenamoji erdvė. Architektai siekė minimaliomis finansinėmis išlaidomis sukurti tokį atnaujintą senojo buto interjerą, kuris atlieptų ekologinės krizės samoningumą. Pagrindinėmis projekto ašimis tapo:
- Šiluminė erdvių analizė naujo plano konfiguracijai
- Furnitūros aukščio pakėlimas, nereikalaujantis statybinių intervencijų inžinerinėms sistemoms atnaujinti
- Medžiagų mažinimas, naudojant esamus ir vietinius išteklius
- Sutvarkymas prieš paslėpimą, atsisakius apdailos ir tik sutvarkius esamus sluoksnius
- Kūrybiškas požiūris į virtuvės ir vonios kambarius, kurie „atsikratė“ autonominės erdvės titulo
- Iš anksto suplanuota statyba, reikiamus elementus paruošus dar gamykloje
Architekto Dmitrij Kudino komentaras
Manau, šis projektas yra tarsi architektų manifestas – panašu į konceptualios idėjos realizavimą, dėl ko kai kurie sprendimai kelia abejonių. Tačiau mintis išties gera – toks interjeras nurodo tam tikrą idėjinę kryptį. Kiek jis yra pats iš savęs tvarus, sunku pasakyti, tą parodys laikas, kaip jis bus realiai naudojamas, ar kažkas gyvens, galbūt ilgainiui tai taps įdomiu muziejumi, galerija, o gal bus parduotas ir naujakuriai jį remontuos iš esmės.
Studijos „INBLUM“ darbuose irgi siekiame tam tikrų panašumų, naudojame grynas, neapdorotas (angl. raw) medžiagas, atidengiame tam tikrus fragmentus. Skirtumas toks, kad mūsų projektai skirti konkrečioms funkcijoms, tuomet kai „10K House“ tvarumas konstatuojamas labiau konceptualiai.
Architektūros studijos „TAKK“ buto modernizacija Barselonoje „10K House“. Jose Hevia nuotr.
Pagrindiniai principai projektuojant tvarų ir lengvai atnaujinamą interjerą
Neefektyvus, pasenęs ar naujos funkcijos reikalaujantis interjeras – kokių veiksmų imtis ir kaip projektuoti, kad ateityje reikėtų kuo mažiau išteklių reikalaujančių intervencijų?
Ilgaamžiškumas. Nesivaikant naujausių tendencijų, projektuoti taip, kad interjero vizualinė išraiška (bent dalimi) būtų aktuali ir po 10 metų.
Atliekų mažinimas. Numatyti, kokie esami interjero elementai, baldai ir medžiagos gali būti pakartotinai panaudojami, unikaliai pritaikyti juos visai kitokiai paskirčiai. Svarbu kūrybiškas požiūris ir techninės žinios, pritaikant objektus naujai.
Medžiagų pasirinkimas. Medžiagų ilgaamžiškumas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo aplinkos poveikio, klimato taršos, medžiagų kokybės, įrengimo, fizinių pažeidimų – vienoms reikia atnaujinimo jau po 5, o kitos gali tarnauti ir 50 metų. Naujausios ir tvarios medžiagos gali tarnauti ilgiau nei paties interjero funkcinė paskirtis. Būtina atsižvelgti į kiekvienos medžiagos individualius parametrus. Vienas būdų įvertinti statybinę medžiagą – per EPD (angl. Environmental Product declaration), kuris leidžia pamatuoti gaminio poveikį per skirtingus jo gyvavimo ciklus: žaliavų išgavimą, gamybą, transportavimą, naudojimą ir sunaikinimą jam tapus atlieka.
Erdvinė konfigūracija ir mobilumas. Nuo funkcinės paskirties keitimo, kai bažnyčios užleidžia erdvę gyvenamosioms patalpoms, gamyklos – bibliotekoms, iki esamų erdvių transformacijos. Įvairių mobilių baldų, lanksčių pertvarų ir kitų priemonių integracija.
Paveldo iššūkiai. Istorinio paveldo problematika, kai nustatomi itin griežti reglamentai, kalbant apie vertingųjų interjero elementų vertinimą ir išsaugojimą. Tvariausias ir lanksčiausias sprendimas būtų vertingų aspektų, erdvės ypatumų įvertinimas ir išsaugojimas. Kontekstas šiuo atveju pasitarnauja tarsi erdvės tapatybės ir vizijos formavimas, kartu taupant išteklius ir neimituojant autentikos.
Sertifikuojamas interjeras
remiantis UGREEN kompanijos, užsiimančios tvarumo strategijomis, duomenimis
Visiems profesionalams yra gerai žinoma pastatų sertifikavimo sistema ir jos įvairovė. Kur kas rečiau tai taikoma gyvenamiesiems namams ir interjerams, tačiau, norint objektyviai įvertinti interjero projekto tvarumą, reikėtų atkreipti dėmesį į galimas priemones ir pasaulyje pripažintus standartus.
Pagrindiniai tvaraus interjero sertifikatai
LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design). Pasaulyje pripažintas vienas populiariausių sertifikatų žaliųjų pastatų statybai. Jame nustatyti standartai skatina medžiagų ir tam tikrų sprendimų, mažinančių anglies pėdsaką ir gerinančių energinį efektyvumą, naudojimą.
FSC (angl. Forest Stewardship Council). Kiek kitu kampu prisidedantis sertifikavimo būdas, FSC sertifikuoja medieną ir medžio gaminius iš atsakingai tvarkomų miškų. Skatina medienos gaminių pasirinkimą iš tvariai tvarkomų miškų, saugant biologinę įvairovę.
GREENGUARD. Šis sertifikatas užtikrina griežtai nustatytas įvairių medžiagų ir gaminių cheminių išlakų ribas. GREENGUARD sertifikuotų sprendimų naudojimas interjere užtikrina sveikesnį ir švaresnį mikroklimatą.
Straipsnis publikuotas metiniame žurnale, skirtame Žaliajam kursui.
Po seno fabriko „Sparta“ konversijos pastatas virto „Cyber City“ verslumo centru. „A2SM“ komanda transformavo „Nord security“ biuro interjerą, kuriame matomos drąsiai meno kūriniais puoštos sienos ir adaptyvios darbo erdvės. Norbert Tukaj nuotr.
XX a. vid. pastatas rekonstruotas ir pritaikytas naujiems poreikiams, šiuo metu „Tech Loft“ įsikūrė nemažai verslių komandų. Interjere išsaugotos autentiškos detalės ir elementai, atskleidžiantys istorinius sluoksnius ir parodantys, kad konversija gali ir turi būti įgyvendinama grindžiant tvarumo principais. Norbert Tukaj nuotr.
Sapiegų „Tech Park“ transformacijos metu architektai siekė minimalistinio dizaino ir maksimalaus esamo pastato medžiagų pakartotinio panaudojimo naujajame interjere. „A2SM“ nuotr.
Muziejaus interjeras projektuotas kultūros paveldo pastate, kur išsaugota dalis seno interjero elementų: perdanga virš pirmo aukšto, mediniai drožinėti stulpai su pjaustytais spyriais. Architektai „INBLUM“. Norbert Tukaj nuotr.
